Lietuviai sugalvojo, kaip atpažinti vėžį vien iš nuotraukos: perspektyva - milžiniška, dabar bandys iš to pragyventi  ()

Šeši jauni lietuviai kovai su gimdos kaklelio vėžiu pasitelkė savo žinias ir naujausias technologijas – jie kuria dirbtinį intelektą (DI), kuris pagal nuotraukas sugebės atpažinti gimdos kaklelio vėžį.

Lietuvių projekto pradžia – tarptautinė duomenų mokslo platforma „Kaggle“, kurioje, be viso kito, įvairios įmonės, korporacijos ir įstaigos skelbia savo problemas ir konkurso būdu ieško technologinių sprendimų.

Pirmasis lietuvių bandymas buvo visiškai nesusijęs su vėžio tyrimais.

Pirmą kartą lietuviai pripažinimą ir 50 tūkst. JAV dolerių laimėjo dalyvaudami konkurse, kuriame buvo siekiama sukurti dirbtinį intelektą, atpažįstantį žuvų rūšis, – taip viena JAV gamtosaugos organizacija nusprendė kovoti su brakonieriavimu.

Iš 2300 dalyvių lietuviai surinko daugiausia taškų ir tapo pirmosios vietos laimėtojais.

Įmonę steigia Lietuvoje

Sėkmė, o išties darbas ir išmanymas nenusigręžė ir vėliau – dalyvaudami kompiuterių procesorių gamintojo „Intel“ konkurse kovai su gimdos kaklelio vėžiu lietuviai vėl laimėjo. Ir vėl pirmąją vietą ir tokią pat sumą.

Paakinti tokios sėkmės šeši jauni specialistai nusprendė bandyti iš to pragyventi ir šiomis dienomis Lietuvoje steigia įmonę.

Norinčių bendradarbiauti jau yra – žinoma, ne vien Lietuvoje, tad jų bendrovės „Oxipit.AI“ ateitis atrodo tikrai perspektyvi.

Be to, lietuvių nepamiršo ir konkursų skelbėjai – jie irgi siūlo tęsti pradėtus projektus.

Darbo iš žmonių neatims

Išgirdę apie dirbtinį intelektą nemažai žmonių įsivaizduoja mąstančias mašinas, dirbtines būtybes, o galiausiai įsibaiminę – ir kaip visa tai anksčiau ar vėliau sunaikina žmoniją.

Laimei, visa tai tėra įaudrintos fantazijos vaisius – dabartiniai DI visiškai nelinksta svarstyti, būti ar nebūti ar leistis į grėsmes, kurias kuria žmonija.

Dabartiniai DI – tai įmantrūs algoritmai, kuriami spręsti konkrečias problemas, ir jų esminis požymis – veikimo principas yra mokymasis. Tai reiškia, jog programuotojai ne sukuria algoritmą, kuris bukai vykdo užprogramuotą veiksmų seką, bet kuria algoritmus taip, kad jie mokytųsi patys – rinktų, apibendrintų informaciją, o vėliau, sukaupus pakankamai žinių, pateiktų jas žmonėms.

Kita populiari baimė – kad dirbtinis intelektas atims darbo vietas iš žmonių. Su tuo nesutinka vienas „Oxipit.AI“ steigėjų Naglis Ramanauskas (25 m.): „Darbo tikrai neatims, o tik padės greičiau ir efektyviau dirbti.“

Sutrumpėtų eilės poliklinikose

Kitas įmonės įkūrėjas – Jonas Bialopetravičius (28 m.) – pasakojo, kad konkursas kovai su vėžiu atsirado, kai, bendradarbiaudami su kitu gamintoju, „Intel“, sukūrė mobilųjį prietaisą, leidžiantį nesunkiai daryti gimdos kaklelio nuotraukas.

„Tačiau viena yra nuotraukos, o kita – vėžio atpažinimas vizualiniu būdu. Daug kur mažiau išsivysčiusiose šalyse – pavyzdžiui, Afrikos valstybėse – neretai pritrūksta ir tinkamos kompetencijos gydytojų, tad mūsų kuriama sistema čia būtų labai naudinga kaip išmanusis asistentas“, – teigė trečiasis „Oxipit.AI“ įkūrėjas Darius Barušauskas (29 m.).

Tačiau jų kūrinys būtų naudingas ir išsivysčiusiose šalyse.

„Žmonės nemėgsta daryti nuobodžių dalykų, be to, retas galėtų skirti ilgus mokymosi metus tik tam, kad iš nuotraukų galėtų atpažinti vėžį. Todėl jei tai gali padaryti kompiuteris, labai gerai“, – aiškino ketvirtasis įmonės steigėjas Jogundas Armaitis (30 m.).

„O ateityje tokių sistemų pritaikymas galėtų išspręsti ir daugybę kitų problemų – pavyzdžiui, sumažinti eiles poliklinikoje: DI diagnostiką atliktų greičiau nei žmogus, tad gydytojas galėtų priimti daugiau pacientų, o ir priėmimo laikas sutrumpėtų“, – teigė penktasis išradimo autorius Gediminas Pekšys (28 m.).

Specialistas aiškino, jog tokius DI galima ištobulinti tiek, kad jie galėtų ne tik diagnozuoti, bet ir prognozuoti artėjančią ligą. Tam pritarė ir jo kolega Ignas Namajūnas (27 m.): „Juk dabartinių trisdešimtmečių–keturiasdešimtmečių karta jau nešioja išmaniuosius laikrodžius, kurie, be viso kito, sugeba skaičiuoti ir pulsą, tad, sukaupus informaciją apie vartotoją, DI galėtų pastebėti menkiausius nukrypimus nuo normos.“

O kaipgi tikslumas? D. Barušauskas teigė, kad DI šiuo atžvilgiu tikrai ne prastesnis už žmogų.

„Be to, dirbtinis intelektas nepavargsta, o ir subjektyvumo veiksnys pašalinamas“, – pridūrė duomenų mokslininkas.

Jauni, bet patyrę

Visa „Oxipit.AI“ komanda – jauna, nė vienas dar nėra įžengęs į ketvirtąją dešimtį, bet jų išsilavinimas ir patirtis – įspūdingi.

Teorinės fizikos mokslų daktaro laipsnis, studijos Utrechto ir Kembridžo universitetuose, beveik dešimtmečio patirtis dirbant su neuroniniais tinklais, dar ir astrofizikos doktorantūra, radiologijos rezidentūra bei ekonometrijos magistratūra.

Dalis „Oxipit.AI“ kūrėjų buvo pažįstami nuo mokyklos laikų, kiti susipažino jau dirbdami.

Bendraujant su jais kyla klausimas, ar verta tokius užmojus įgyvendinti čia, Lietuvoje, kur į viską žiūrima atsargiai, nesiveržiama išbandyti naujovių?

Tai I. Namajūnas pakomentavo taip: „Pasaulyje jau kuris laikas vyksta ketvirtoji industrinė – informacinių technologijų revoliucija. Laukti, kol ji pasieks Lietuvą, mums atrodo beprasmiška – geriau eiti išvien su ja. Be to, norime būti ne tik pasyvūs vartotojai, bet ir kūrėjai.“

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Adomas Rutkauskas

(19)
(0)
(19)

Komentarai ()