Šaltojo karo metu vykusios ginklavimosi varžybos kartais peržengdavo visas sveiko proto ribas. Sovietų Sąjunga visomis išgalėmis siekė kuo aktyviau bandyti branduolinius ginklus, todėl buvo sukurta „Programa 7“, kurios tikslas buvo panaudoti atomines bombas taikiais tikslais. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas vienas toks atvejis kuomet branduoliniu užtaisu buvo gesinamas gaisras.

Iš tikrųjų, Sovietų Sąjunga šioje srityje nebuvo pradininkė. JAV taip pat vystė programą, skirtą panaudoti branduolinius užtaisus taikiems tikslams. Iš tikrųjų tai nėra visiškai beprotiška idėja. Juk įprasti sprogmenys pramonėje yra naudojami nuolat. Negiliai užkastas branduolinis užtaisas gali sukurti didžiulį kraterį, kurį tuomet galima panaudoti kalnakasybai ar kitoms pramonės šakoms. Atominės bombos gali sprogdinti uolas, padėti moksliniuose tyrimuose, palengvinti gręžinius ar nugriauti didžiausius nebereikalingus statinius. Sedano krateris yra didžiausias žmogaus sukurtas krateris JAV - jo gylis siekia 98 metrus, o plotis - 390 metrų. Įsivaizduokite, kad šią duobę būtų galima pritaikyti, tarkim, karjerui.

Sovietų Sąjunga taip pat galvojo apie atominių bombų panaudojimą taikiems tikslams, tačiau „Programos 7“ požiūris į tuos tikslus buvo kiek kitoks. 1966 metais mokslininkų akys nukrypo į nuo 1963 metų Uzbekistane degantį gamtinių dujų gręžinį. Jo užgesinti nebuvo įmanoma įprastomis priemonėmis, tačiau atominė bomba galėjo suveikti.

Sprendimas buvo gana gerai apgalvotas. Sprogimas turėjo tiesiog nutraukti gamtinių dujų tėkmę į paviršių ir ugnis iš karto turėjo užgesti. Todėl šalia degančio gręžinio buvo išgręžtas naujas, į kurį buvo įleistas 30 kilotonų užtaisas. Po sprogimo praėjo vos 23 sekundės ir ugnis visiems laikams užgeso. Taigi, vietiniai galėjo lengviau atsikvėpti, o inžinieriai nusprendė, kad eksperimentas buvo sėkmingas.

Degančio gręžinio gesinimas branduoliniu ginklu 1966 metais Uzbekistane

Tačiau branduolinių užtaisų panaudojimas pramonėje nėra toks jau nekaltas, kaip, tikriausiai, ir galite įsivaizduoti. Sedano sprogimas pasėjo didžiausią radioaktyvių dulkių debesį ant JAV gyventojų per visą šalies istoriją, tačiau ir tai neprilygsta sovietų problemų mastui. Štai 1978 metais Jakutijoje buvo atliekamas panašus sprogdinimas, turėjęs atverti deimantų klodus. Po sprogimo deimantų vietoje buvo aptikta visai nedaug, o gyventojai turėjo gerti plutoniu užterštą vandenį - 1998 plutonio kiekis jame 10 tūkstančių kartų viršijo normą.

Dar didesnės bėdos kilo po sprogdinimo netoli Galkino kaimo 1971 metais. Nedidelis užtaisas buvo susprogdintas siekiant pasinaudoti seisminėmis bangomis gamtiniams ištekliams aptikti. Tačiau radioaktyvios dujos išsiveržė iš žemės ir teritoriją 2 kilometrų spinduliu nemenkai užteršė. Netoliese tekėjo smulkus upelis Šača, kuris įtekėjo į Volgą. Nedaug trūko, kad Šača užlietų sprogdinimo vietą. Taip radioaktyviomis medžiagomis būtų užteršta visa Volga ir jos apylinkės. Mokslininkai patarė kuo skubiau teritoriją aplink sprogdinimo vietą iškasti ir ten pastatyti specialų sarkofagą radioaktyvioms dulkėms sulaikyti. Tačiau dėl lėšų trūkumo tai padaryta nebuvo.

Amerikiečių taikaus branduolinio ginklo panaudojimo programa buvo nutraukta 1977 metais po gyventojų protestų. Sovietai savo programą tęsė iki 1988 metų nepaisydami gyventojų nepasitenkinimo ir tarptautinių protestų. Rusijoje ir šiandien yra žmonių agituojančių už programos tęsimą, nes ji galėtų atpiginti naujų gręžinių ir karjerų įrengimą.

Komentarai ()