Tai prasidėjo visai netyčia - kambaryje su medūzomis užgesino šviesą, o tai ką pamatė, tyrė dar 3 metus: mokslas iki šiol turėjo klaidingą supratimą apie miegą?  ()

Mokslas miegą supranta tikrai nepakankamai. Vadinasi, mažai ką žinome apie tai, kaip praleidžiame pusę savo gyvenimo. Miega vabzdžiai, žinduoliai, paukščiai, ropliai. Bet ar miega visi? Jei taip, tai kodėl? Ir kas apskritai yra miegas? Kalifornijos technologijų universiteto mokslininkai visai atsitiktinai padarė įdomų atradimą.

Mokslininkai pastebėjo, kad laboratorijoje gyvenančios Cassiopea medūzos elgiasi kitaip, kuomet kambaryje užgęsta šviesa. Jiems buvo sunku tiksliai apibrėžti, kaip pasikeičia jų elgesys ir kaip su tuo yra susijusi šviesa jų aplinkoje. Todėl kartą mokslininkai užgesino šviesas ir pasistengė medūzas nufilmuoti pasinaudodami pačia paprasčiausia įranga - savo išmaniaisiais telefonais.

Cassiopea medūzos mokslininkams yra labai įdomios jau vien dėl savo nervinės sistemos. Vietoj to, kad turėtų centrines smegenis, jos naudojasi po visą kūną išraizgytu neuronų tinklu. Dėl to šios medūzos taip dažnai ir gyvena laboratorijose - su jomis atliekami įvairūs neuronų tyrimai. Dienos metu Cassiopea pulsuoja visu savo kūnu, sukurdamos aplink save stabilią vandens srovę. Šis pulsavimas turi gana didelę amplitudę, kuri išjudina didelį kiekį vandens - šis judėjimas yra matomas plika akimi. Kartą visai atsitiktinai mokslininkai išjungę šviesą pastebėjo, kad medūzos juda kur kas mažiau. Bet ką tai reiškė? Toks mažytis pastebėjimas taip sudomino mokslininkus, kad jie šį reiškinį tyrė tris metus.

Ar gali būti, kad medūzos tiesiog miega? Bet jos vis tiek juda, net jei šiek tiek mažiau. Ir juk jos neturi smegenų. Tai koks tada yra tikslus miego apibrėžimas?

Egzistuoja visuotinai priimti kriterijai miegui apibrėžti: sumažėjęs fizinis aktyvumas, nereagavimas į aplinką ir miego reguliacija, kuomet ilgą laiką nemiegojus miegama ilgiau. Taigi, medūzas reikėjo pažadinti kaip nors, kad jos prie to nepriprastų ir nepatirtų per daug didelio streso. Mokslininkai nusprendė galimai miegančias medūzas pakelti nuo akvariumo dugno, o tada leisti joms lėtai nugrimzti atgal. Tokį stimulą galima palyginti su antklodės nutraukimu nuo miegančio žmogaus.

Mokslininkai suskaičiavo, kiek kartų per minutę medūzos pulsuoja dienos metu ir kiek kartų naktį. Tuomet jie palygino šiuos duomenis su naktį pajudintomis medūzomis. Tam, kad duomenys būtų tikslesni, mokslininkai taip pat pajudino medūzas ir dieną, kuomet jos tikrai nemiegojo. Tai ar medūzos apskritai miega net ir be smegenų? Mokslininkams atrodo, kad taip, tačiau jų miegas yra kitoks nei, tarkim, žmonių. Jos vis tiek juda ir gali užmigti labai greitai.

Jei besmegeniai gyvūnai miega, mūsų miego supratimas yra klaidingas. Dabar priimta manyti, kad miegame tam, kad atstatytume savo smegenis, leistume joms gyti, konsoliduotis prisiminimams. Tačiau, panašu, miego nauda stipriai peržengia smegenis - jis susiformavo prieš tai, kai gyvūnai įgijo smegenis. Mokslininkai nedrąsiai daro pirminę išvadą - miegas yra senesnis nei manėme prieš tai. Tačiau tai dar turės patvirtinti kiti eksperimentai.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(42)
(4)
(38)

Komentarai ()