Didžiausias kada nors mūsų eroje įvykęs žemės drebėjimas: aukų skaičius toks, kad neprilygsta jokia kita stichinė nelaimė (1)
Žmonija fiksuoja žemės drebėjimus jau beveik 4 tūkst. metų. Iš tų, apie kuriuos mes žinome, daugiausia gyvybių nusinešęs įvyko Kinijoje 1556 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tų metų sausio 23 d. galingas žemės drebėjimas supurtė Šaansi provinciją bei kaimyninę Šansi provinciją. Tuomet žuvo apie 830 tūkst. žmonių, skelbia kanalas „History“.
Istoriniuose šaltiniuose šis žemės drebėjimas dažnai vadinamas Didžiuoju Dziadzingo žemės drebėjimu, nes jis įvyko Kiniją valdant Mingų dinastijos atstovui imperatoriui Dziadzingui.
Apytikris aukų skaičius nurodomas vietiniuose analuose, kuriuose taip pat kalbama apie dar 26 požeminius smūgius šiame regione.
Šiuose dokumentuose Dziadzingo žemės drebėjimo aprašymas smarkiai skiriasi nuo kitų, nes šio žemės drebėjimo metu buvo su žeme sulyginti kalnai, kilo potvynių ir ilgą laiką liepsnojusių gaisrų. Kraštovaizdis pasikeitė drastiškai. Analuose skaičiuojama, kad kai kuriose vietovėse žuvo net 60 proc. gyventojų.
Nors mes negalime būti tikri dėl žuvusiųjų skaičiaus patikimumo, Dziadzingo žemės drebėjimas vis dar yra laikomas nusinešusiu daugiausia gyvybių, nes šis skaičius yra gerokai didesnis už bet kurios kitos stichinės nelaimės nusineštų gyvybių skaičių. Pagal aukų skaičių jam artimiausias būtų tik 2004 metų žemės drebėjimas ir cunamis Indijos vandenyje, kuomet Indonezijoje, Tailande, Šri Lankoje ir Indijoje žuvo apie 230 tūkst. žmonių.
Po to, kai ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje imta naudota Richterio skalė, mokslininkai teoriškai paskaičiavo, kad Šaansi žemės drebėjimas buvo 8-8,3 balo pagal Richterio skalę galingumo. Tai nebuvo galingiausias istorijoje užfiksuotas drebėjimas, tačiau tikrai stiprus. O galingiausias – 9,5 balo – žemės drebėjimas 1960 metais sudrebino Čilę, rodo JAV geologijos tarnybos duomenys. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kuris pražudė apie 5700 žmonių. 2004 metų Indijos vandenyno cunamis kilo po 9,3 balo žemės drebėjimo.
Tad nors Dziadzingo žemės drebėjimas nebuvo galingiausias, kodėl jis nusinešė tiek daug gyvybių? Veikiausiai taip įvyko dėl didelio gyventojų tankumo ir prastai pastatytų akmeninių pastatų. Vietos analuose rašoma, kad Šaansi ir Šansi provincijų gyventojai į gamtos nelaimes reagavo pastatydami pastatų, kurie būtų atsparesni žemės drebėjimams. Kadangi žemės drebėjimas sugriovė tiek daug akmeninių pastatų, žmonės naujus statė iš lengvesnių medžiagų, pavyzdžiui, bambuko. Tokie namai buvo atsparesni žemės drebėjimams, o jeigu ir sugriūdavo, padarydavo mažiau žalos.
Mokslininkas Qin Keda, kuris išgyveno minėtą žemės drebėjimą ir jį aprašė, taip pat žmonėms pateikė kelis patarimus, kaip elgtis kitos nelaimės atveju. Jis patarė: „Žemės drebėjimo pradžioje pastatų viduje esantys žmonės neturėtų iš karto skubėti išbėgti. Tiesiog susigūžkite ir laukite galimybės. Net jei lizdas sugrius, nors dalis kiaušinių nenukentės“.
Šio mokslininko patarimas iš tiesų yra teisingas. Net ir dabar JAV geologijos tarnyba pataria pastatų viduje esantiems žmonėms per žemės drebėjimą nebėgti į lauką, nes tai yra nesaugu, kadangi ant žmonių gali užkristi krentančios nuolaužos.
Tarnyba pataria per žemės drebėjimą atsidūrusiems pastato viduje: „Pulkite ant žemės, slėpkitės ir laukite“. Iš esmės tą patį dar prieš daugiau nei 450 metų patarė ir Qin Keda.