Tamsioji Taoso ir kitų miestų paslaptis: mistiškas gaudesys, galintis išvaryti žmones iš proto - kai kas tokį girdėjo ir Lietuvoje (Video)  ()

Niu Meksiko valstijos (JAV) Taoso miestelis išsiskiria savo natūralios gamtos grožiu ir meniška aplinka, tad kasmet į menų festivalį ir kitus renginius suvilioja daugybę žmonių. Tačiau šioje eklektiškoje dykumos oazėje yra ir tamsioji paslaptis – keistas garsas, kurį girdi tik nedaugelis žmonių, o dar mažesnė žmonių dalis šio garso tiesiog pakęsti negali.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis garsas yra vadinamas Taoso gaudesiu, rašo „Big Think“.

Nors gaudesys yra labiausiai siejamas būtent su Taosu, jį galima išgirsti ir kitur – Anglijoje, Škotijoje, Kanadoje. Pranešimų apie keistą gaudesį registruota dešimtyse viso pasaulio miestų ir mažų miestelių. Tad kartais triukšmas yra vadinamas „Pasauliniu gaudesiu“ arba tiesiog „Gaudesiu“. Jeigu norite sužinoti, kur šis gaudesys girdimas arčiausiai jūsų namų – pasinaudokite šiuo žemėlapiu. Lietuvoje neaiškios kilmės gaudesiu skųstasi 14 kartų skirtingose šalies vietose.

Nesiliaujančias vibracijas, kurios dažniausiai pagarsėja naktį, girdi tik apie 2 proc. Taoso gyventojų. „Girdintieji“ apibūdina jį kaip gaudesį, pulsuojantį garsą ar žemą dundėjimą, kuris girdisi tik būnant uždarose patalpose. Gyvenantieji kaimuose ar priemiesčiuose jį girdį dažniau nei miestų gyventojai. Mat miestuose paprastai foninio triukšmo yra tiek daug, kad Taoso gausmą išskirti pernelyg sunku.

69 metų britė Katie Jacques leidiniui BBC sakė, kad ji Bristolio gausmą vertina kaip „savotišką kankynę“. „Kartais tiesiog norisi klykti. Gaudesys turi ritmą – jis kartais pakyla ir nusileidžia. Skamba jis panašiai, kaip toli esantis laisva pavara veikiantis dyzelinis automobilis. Norėtum nueiti paprašyti savininko, kad išjungtų variklį, bet negali“, – aiškino britė, dėl šio gaudesio niekaip negalėjusi užmigti.

Be miego sutrikimų gaudesys jį girdintiesiems sukelia galvos skausmus, svaigimą, pykinimą ir netgi kraujavimus iš nosies. Daugelis jų ieškodami triukšmo šaltinio išgriauna visus savo namus – tačiau bergždžiai, jokio slapto garsiakalbio sienose nebūna. O labiausiai juos skaudina tai, kad aplinkiniai jais nelinkę tikėti – garsą girdi toli gražu ne kiekvienas.

Nuolatinis gyvenimas tokiame gaudesyje sukelia ne tik jau minėtus fizinius simptomus, bet ir nerimą, depresiją ir netgi paranoją. Anot BBC, Jungtinėje Karalystėje toks gaudesys tapo mažų mažiausiai vienos savižudybės priežastimi. Ekspertai tvirtina, kad simptomus gali palengvinti kognityvinės elgsenos terapijos seansai.

Bandymų paaiškinti gaudesį spektras svyruoja nuo visai tikėtinų iki praktiškai fantastiškų. Kai kurie sąmokslo teorijų mėgėjai tvirtina, kad tai yra požeminių variklių griausmas arba garsas, sklindantis nuo Neatpažintų skraidančių objektų kritimo vietos. Kai kurie britai svarsto, kad gaudesį skleidžia besiporuojančios Porichthys genties žuvys.

Kiti tikina, kad tai yra slapto vyriausybinio projekto, kildinamo iš HAARP (High Frequency Active Auroral Research Program) programos, atgarsiai. HAARP programa buvo vykdoma uždaroje JAV karinėje bazėje Aliaskoje – iš šios bazės buvo skenuojamas kosmosas radijo bangų spektre ir ieškoma naujų komunikacijos būdų.

Tarp labiau logiškų gaudesio paaiškinimų minimi neįprastas seisminis aktyvumas, aukštos įtampos linijos, aušto slėgio dujų vamzdynai ir otoakustinės emisijos (mažų ausyje esančių plaukelių vibracijos). Nors negalima atmesti ir masinės isterijos tikimybės, tačiau daugelis ekspertų įsitikinę, kad tai nėra isterijos atvejai.

Britų laikraščiai apie „Bristolio gaudesį“ pirmą kartą parašė dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – buvo teigiama, kad jį girdi apie 800 žmonių. Bet tik 1991 m. pavasarį nuolatiniu gaudesiu pradėjo skųstis kai kurie Taoso gyventojai, dėl ko reiškinys susilaukė dar didesnio žiniasklaidos dėmesio.

Gaudesys patraukė ne tik žiniasklaidos, bet ir itin rimtų mokslo institucijų – Los Alamos ir Sandijos nacionalinių laboratorijų bei kitų – dėmesį. Tačiau ir mokslininkai negalėjo nustatyti gaudesio šaltinio. Praėjusio amžiaus pabaigoje Niu Meksiko universiteto inžinerijos profesorius Joe Mullionsas daugelio skirtingų gaudesį girdinčių žmonių namuose išdėstė rinkinį jautrių jutiklių, tačiau nenustatė nieko neįprasto.

Kokomo miestelis Indianos valstijoje taip pat pasižymi gaudesiu. 2003 m. miesto savivaldybė išskyrė lėšų gaudesio tyrimams. Paaiškėjo, kad gyventojai girdėjo dviejų netoliese esančių gamyklų triukšmus. 2012 m. Borneo salos gyventojai skundėsi, kad anksti ryte girdi žemą gaudžiantį garsą – vėliau buvo išsiaiškinta, kad jie girdėjo vietinės gamyklos boilerio bandymus.

Visgi Taoso gaudesys kol kas lieka be paaiškinimo. Pats gaudesį girdintis žemės mokslų specialistas Davidas Demingas šią anomaliją pradėjo tyrinėti 2004 m. ir dabar yra įsitikinęs, kad jos šaltinis yra labai žemo dažnio (nuo 3 kHz iki 30 kHz) radijo bangos. JAV kariuomenėje toks dažnis yra naudojamas ryšiui su panirusiais povandeniniais laivais palaikyti. Bet jeigu iš tiesų girdimi JAV kariuomenės ryšių signalai, tai kylą klausimas: o ką tie signalai veikia vidury dykumos?

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(25)
(7)
(18)

Komentarai ()