Rusijos moksleivis susilauks specialiųjų tarnybų dėmesio dėl kelių nekaltų žodžių, pasakytų Vokietijoje apie II-ąjį pasaulinį karą  ()

Rusijos istorijos klausimai vėl atsidūrė politinio skandalo centre. Moksleivio iš Naujojo Urengojaus šiaurės Sibire kalba Vokietijos parlamento renginyje, skirtame Sovietų Sąjungoje žuvusiems vokiečių kariams, gimtojoje šalyje buvo įvertinta itin nepalankiai, rašo „Kommersant“.


Gimnazijos mokinys Nikolajus Desiatničenko pareiškė, kad daugelis vokiečių „norėjo taikiai gyventi ir nenorėjo kariauti“. Už tai jis buvo apkaltintas „vokiečių nusikaltėlių reabilitavimu“. Maža to, dabar raginama, kad jį patikrintų Rusijos Federalinė saugumo tarnyba. 

N.Desiatničenko savo kalbą pasakė bendrame Vokietijos ir Rusijos jaunimo renginyje Berlyne. Tądien vokiečiai ruošė pristatymus apie rusų karius, o rusai – apie vokiečius, žuvusius Sovietų Sąjungos teritorijoje. 

N.Desiatničenko papasakojo apie Georgą Johaną Rau, kuris pateko į nelaisvę po Staliningrado mūšio ir mirė Sovietų Sąjungoje dėl žiaurių jo laikymo sąlygų.  Vaikinas taip pat sakė aplankęs vokiečių karių kapines. 

„Mačiau nekaltų žuvusiųjų kapus. Dalis jų norėjo taikiai gyventi ir nenorėjo kariauti. Karo metu jie išgyveno neapsakomus sunkumus, apie kuriuos man pasakojo prosenelis, dalyvavęs kare“, – pasakojo moksleivis.  Galiausiai jis išreiškę norą, kad pasaulyje daugiau nebevyktų karai. 

N.Desiatničenko žodžius daugelis rusų įvertino itin neigiamai. Jamalo Nencų autonominės apygardos deputatė Jelena Kukušnika pareiškė, kad kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ištirti, kas kuravo moksleivio projektą.

„Toje kalboje buvo naudojami tokie žodžiai kaip „kovojo“, „kovoje žuvę kariai“. Tokius dalykus būtina stabdyti“, – pareiškė politikė. 

Tuo metu Jekaterinburgo gyventojas Sergejus Koliasnikovas pareiškė, kad savo kalboje moksleivis bandė „reabilituoti nacių nusikaltėlius“ ir ragino, kad vaikiną patikrintų saugumo tarnybos.  Tarptautinės ugdymo programos „Memorialas“ vadovė Irina Ščerbakova teigė, kad N.Desiatničenko galbūt ir nekorektiškai panaudojo tam tikrus žodžius, bet puolimo nenusipelnė.  „Berniukas ne visai tinkamai panaudojo žodžius „nekaltai žuvusieji“.

Juk pačioje Vokietijoje taip nemano. Istorikai įrodė, kad apie nekaltumą čia kalbėti neverta. Tačiau berniukas kalbėjo ne apie aukščiausius nacių pareigūnus, o eilinius kreivius, į karą išėjusius prieš savo valią“, – aiškino I.Ščerbakova. Moteris tikino pati ne kartą kalbėjusi su buvusiais Vokietijos kariais, patekusiais į nelaisvę Sovietų Sąjungoje.

„Jie buvo sužavėti eilinių rusų geranoriškumu. Dėka to nemažai jų galėjo grįžti į gimtinę. Berniukui galima atleisti jo neatsargius žodžius. Pas mus dažnai rėkiama apie krikščioniškas vertybes. Šis moksleivis būtent jas ir pademonstravo“, – kalbėjo I.Ščerbakova.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(53)
(4)
(49)

Komentarai ()