Skelbiamas turbūt pats didžiausias proveržis tiriant homoseksualumą, tačiau tai gali baigtis tikra nelaime ateinančioms kartoms?

Išeitų,kad homosexsualumas yra tik eilinis pagydomas sutrikimas kaip ir visi kiti.

remiantis tokia "logika" moteris irgi galima pagydyt iki vyru, arba atvirksciai arba pridaryt homoseksualu. pvz pagal koki nors valdiska uzsakyma

Tai jo, ryzus irgi galima pagydyt...

Homoseksualumas, kaip ir maroziškumas nėra pagydomi, nes tai ne liga. Tai įgimta. Tik vieni iš jų problemų gatvėse nekelia

Ir marozais ir ryžais tampama, kai tėvai sėdi internete ir vaikais nesirūpina

WTF? Kad marozais tampama, per tėvų aplaidumą tai faktas. Bet kai pryžais tampama, jei "ryžas" nusako spalvą?

Kad vienas iš homoseksualumui įtaką darančių veiksnių yra genai buvo įtarta seniai, bet yra ir kita medalio pusė. Šio amžiaus pradžioje buvo atliktas didelės imties tyrimas (jeigu kam bus įdomu - turėdamas laiko galėsiu paredaguot komentarą įmesdamas nuorodą), kurio metu nustatyta, kad vaikai, augdami homoseksualų šeimose, net kelis kartus dažniau patys tampa homeseksualais, konkrečiai - lesbiečių "vaikai" - apie 10 kartų dažniau už tradicinių šeimų vaikus, o gėjų - apie 4 kartus dažniau. Tai yra ne , o tai labai jau aiškus signalas, kad kažkas čia keisto, nors interpretuoti tokius rezultatus galima įvairiai (priežasčių nustatymas nebuvo to tyrimo tikslas). Mano subjektyvia nuomone, bent dalis iš homoseksualų auginamų vaikų yra "padaromi" homoseksualais, primetant savo vertybes, įsitikinimus ir t.t. vaikui, o nei tiesiog "leidžiant pasireikšti genams". Taip kad nėra aišku, kiek homoseksualumą nulemia genai, o kiek - aplinka. Jeigu homoseksualai nulemia savo normalaus vaiko norą tapti/būti homoseksualiu, tai jau nėra etiška ar normalu. Nesu aš homofobas, turiu tokį ir tarp pažįstamų ir nesijaučiu nejaukiai bendraudamas, bet, valdžios vietoje, tikrai lengva ranka "nedalinčiau" tokių leidimų kaip teisė įsivaikinti ir auginti vaikus, kol yra daug neišspręstų klaustukų. O tarpusavy tegu jie daro ką nori - jeigu suaugę ir nekenkia kitiems - tai jų asmeninis reikalas. Beje, grįžtant prie mano minėto tyrimo - neteko girdėti, kad panašūs tyrimai būtų kartojami (o gal kas žino? pasidalinkit), ir visai galima to priežastis yra tai, kad tokie rezultatai yra prieš šiuolaikines tendencijas ir yra labai nepalankiai sutinkami tiek akademinėje bendruomenėje, tiek visuomenėje, o mokslininkams labai greitai gali būti prilipinta "homofobo" etiketė.

Nežinau apie kurį tyrimą rašai, perverčiau keletą, nei vienas nerado sisteminių skirtumų, o didžiausias (1000-io sample'as) nurodo, kad: "Children raised by lesbian mothers or gay fathers did not systematically differ from other children on any of the outcomes." - http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1 ... 00302/full Reiktų žiūrėt daugiau tyrimų agregatų, kažkokios išvados taip paprastai pats apie šitą temą perdaug neišmanydamas nepadaryčiau, bet panašu į atvejį kaip ir su klimato kaita - gali rast 3 proc. teigiančius vienaip ir 97 proc. nerandančių ryšio (čia kadangi daug mažiau tyrimų atlikta ir jų dydis daug mažesnis tai turbūt kokia 90/10 ar 80/20 nenustebčiau visiškai jei rezultatas būtų).

O primesti savo vaikam heteroseksualią orientaciją etiška ir normalu?.. Natūralu, kad vaikai, matydami prieš akis kitokius pavyzdžius, dažniau juos renkasi. Tas veikia ir priešingai - galima socialiniu spaudimu išprievartauti gyventi ne pagal realią orientaciją, tik vargu, ar būtent toks prievartavimas yra etiškas...

Jei teisingai suprantu, nesvarbu, kad vaikas augs vaikų namuose, – svarbu, kad tik būtų heteroseksualus. Bet kokia kaina.

Bėda ta, kad daugelis (tame tarpe ir pats, ir kai kurie tyrimų autoriai) turi išankstinį nusistatymą, tyrėjai - tikslingai parenka tikslines grupes, šiek tiek iškraipo duomenis, kad gautų palankesnes išvadas, komentatoriai - tikslingai parenka straipsnius. Visiškai teisingai kažkas čia ir sakė - yra įmanoma surasti tyrimų, pagrindžiančių priešingas nuomones, su priešingomis išvadomis, todėl viską reikia vertinti kritiškai, bet tuo pačiu reikia stengtis išlikti atviram kitokiai nuomonei ir sugebėt perlipt per save ir galbūt pakeisti nuomonę, jeigu tam yra objektyvaus pagrindo, nes matau kai kurie labai jau jautriai reaguojate ir aš čia nekalbu tik apie kitus, o taip pat ir apie save - nesilaikau įsikibęs savo ir esu atviras diskusijai, kitokiai nuomonei. Štai nuoroda (https://borngay.procon.org/view.answers ... nID=000028), koncentruotai pateikianti keletą anksčiau studijų, kurių vienos - patvirtina ryšį tarp vaikų seksualinės orientacijos ir tėvų seksualinės orientacijos, kiti - atvirkščiai. Čia galbūt reikėtų kitokio vertinimo. Sugrįžtant prie straipsnio temos - jeigu seksualinė orientacija gali būti nulemta (ar bent iš dalies nulemta) genetiškai, galbūt ateityje bus atliktas išsamesnis tyrimas, kokia procentinė populiacijos dalis turi "genetinį polinkį", ir kaip tai koreliuoja su realiai save homoseksualiais laikančių žmonių procentine dalimi, ir ar ši dalis skiriasi tarp tradicinėse ir homoseksualiose šeimose augusių žmonių. Bet visi suprantam, kad kelias čia ilgas ir absoliučios tiesos turbūt vistiek nerasime, o greičiau tai liks įsitikinimų, interpretacijų ir ateities dienų priimtų "normų" ir visuomenės nuostatų klausimas. Tiesą sakant nebeatrandu konkrečios studijos, kuria čia rėmiausi (nuoroda dalinausi fb prieš kokius 8 metus, o nuo to laiko fb account'ą buvau uždaręs), bet ko gero geriausiai mano informaciją apibendrintų Trayce Hansen atlikta 20-ies studijų apžvalga su apibendrinta informacija (sukramtyta informacija. Gal irgi tikslingai?), rodanti, kad homoseksualų vaikai ~7.5 karto dažniau tampa homoseksualais. Taip, sutinku, kad tradicinėje šeimoje augantis vaikas su kitokiais polinkiais, galbūt nedrįstų prisipažinti esantis kitoks dėl šeimos spaudimo, nepalaikymo, nepalankaus aplinkos ir visuomenės požiūrio, ir neabejoju, kad tokiu atvejų yra ne vienetiniai, bet jeigu tikėti tiesiog skaičiais: įvairiais skaičiavimais, imant maždaug vidurkį - ~2-3% populiacijos linkę į homoseksualumą. Tai dabar padauginkim šį procentą iš 7.5 (tiek kartų dažniau homoseksualų vaikai tampa homoseksualiais, lyginant su tradicinėmis šeimomis), ir gausime 15-23% populiacijos homo? Nežinau, kaip jums, bent man tai neįtikėtina. Jeigu tik svarstant, subjektyviai, gal ir sutikčiau, kad daugiau nei 2% turi polinkį į kitokią orientaciją, nu bet kad iki penktadalio, tai kažkaip neįtikėtina. Ir nemanau, kad reikia "atsišaudyti" tokiais argumentais, kaip "o tai geriau auginti vaikų namuose, nei atiduot gėjams?" ir pan. Juk ne apie tai dabar kalba. Niekas gi ir nesako, kad nėra problemos su vaikų namais, taip pat niekas neneigia, kad nėra problemų ir su tradicinėmis šeimomis. Diskusijos tikslas - atvirai diskutuot, o ne stengtis kitus "užmėtyt akmenimis" ar atsikirst

O tai apie ką tada kalba? Tu iškėlei kažkokų tau labiai svarbų / idomų klausimą, tai aš iš klausiu: kam ir kodėl tai problema.



Taip, tai neįtikėtina, nes kalbi apie kraštutinumus - hetero ir homo. Iš mano gal 10 pažystamų lesbiečių tik 1 save laiko homoseksualia, visos kitos biseksualios, "tiesiog su merginomis paprasčiau" ir panašūs pareiškimai būna.

Taip pat kaip ir blondinėmis

Pridėsiu dar truputuką: 1) Hansen naudoja visos populiacijos statistiką palyginimui, nors 18-34 metų populiacijoje (kur homoseksualumo stigma kaip ir nebeaktuali), skaičiai iš esmės sutampa - apklausose apie 10 proc. jaunimo įsivardina kaip homoseksualūs. Tad jos nagrinėti tyrimai - 8-16% visiškai sutampa su bendra populiacija. 2) ProCon pirmasis Pro pavyzdys yra iš "Amerikos Pediatrų Koledžo", kas skamba kaip autoritetinga organizacija. Paskaičius šiek tiek detaliau, pamatai, kad tai tiesiog religiniai fanatikai, visiškai nesusiję su moksliniu metodu (tad jų nuomonė turėtų nieko nereikšt šiuo klausimu ir negali būt laikoma kaip vienas iš pro argumentų). Dėl ko nesusiję su moksliniu metodu - jie yra pavyzdžiui prieš tam tikrus skiepus / už "susilaikymo" mokymą vs. normalias priemones. Susilaikymo skatinimas yra gerokai mažiau veiksmingas, remiantis statistine informacija, tad akivaizdu, kad ši organizacija turi religines nuostatas ir mokslo rezultatai jiems nei svarbūs, nei aktualūs. Kitais žodžiais - jie ne (mokslinis) autoritetas, o religinė organizacija. Plačiau apie jų "tikrai nereligines" pozicijas galima pasiskaityt čia - https://www.wikiwand.com/en/American_Co ... iatricians Tad, kaip ir su klimato kaita neigėjai (šiuo atveju teigėjai) panašu, kad sudaro mažą, šiuo atveju religijos vediną tyrimų dalį.

Prie ko cia klimato kaita, jeigu tema visiskai ne apie tai? Siaip yra du faktai: globali temperatura dideja, bet nepaisant to, kad didejimo laikmetis sutampa su istoriskai buvusiais intervalais, didejimo sparta yra beprecedentiskai didesne uz bet kuria iki siol fiksuota. Del ko nesutariama, tai yra, ar tai zmogaus itaka, ar tiesiog naturaliai pirmas aptiktas spartos padidejimas, iseinantis is istorinio pattern'o konteksto del kitu priezasciu. Turbut 100% irodymu nera, bet man kazkaip jau skambetu kaip labai didelis atsitiktinumas, jei kitimo spartos padidejimas butu ne del musu veiklos. Kitas dalykas, moksline argumentacija/irodymas/duomenys/teorija arba pati is saves turi verte ir pagristuma, arba ne. Kiek procentu mokslininku sutinka ar nesutinka nieko nereiskia del pacio teisingumo, tai tik nurodo momentine mokslo bendruomenes kolektyvine pozicija/nuomone vienu ar kitu klausimu. Cia tokie offtopic pastebejimai.

Būtent tokia yra labiausiai tikėtina. Šiaip gamtoje nebūna juoda, balta, būna tik ištisinis spektras galimybių. Dažniausiai toks spektras atitinka normalųjį skirstinį, t.y. grubiai 20, 60, 20. Psichologų tyrimai, kur neklausiama, kaip žmogus save identifikuoja, o tiriama seksualinio pobūdžio emocijos, fiziologinės reakcijos, rodo gana panašų vaizdą. Vertinant pagal seksualinį potraukį, 10 - 20 proc. galima vadinti išskirtinai homoseksualiais arba heteroseksualiais, o apie 60 proc. - biseksualiais. Be kita ko, būtent taip yra su mūsų broliukais bonobais.

Čia įsiterpt norėčiau ir pasakyti, kad reikėtų dar kartą peržvelgti tyrimus ir pasitikslint ar tyrėjai kartais nesumaišė biseksualumo su homoseksualumu. Kažkur skaitęs esu, jog vaikai homoseksualiose šeimose dažniausiai tampa biseksualai. O tai manau didelis skirtumas. Kitas dalykas nėra žmonių 100% Homoseksualių or Heteroseksualių, galima būtų teigti kad esame visi biseksualai, tik vieni yra per vidurį skalės, kiti pakraščiuose. Liberalesnis mokymas ir aplinka vaikui be abejo suteikia šansą lytiškumo nesieti tik su priešinga lytimi. Kažkokie kiti faktoriai įeina į partnerio paieškas, nei tik žmogaus lytis.

Verta atkreipti dėmesį: sunku diskutuoti, kai yra prikurta sintetinių terminų, tokių, kaip orientacija (seksualinio potraukio kontekste). O dabar šiek tiek klausimų prasiventiliavimui. Gerai pagalvokite, ar labai jau etiška seksualinius potraukius klasifikuoti į orientacijas. Ar etiška žodžiu 'orientacija' pridengti kiekvieną bjaurų sekso aktą? O ar etiška vyro ir moters santykius laikyti lygiaverčiais su vyro ir vyro lytiniais santykiais arba moters su moterimi? Etiška nematyti skirtumų? Nematyti skirtumo, mano supratimu, yra tiesiog ciniška ir veidmainiška, kas reikštų, kad nelabai ir etiška. O jeigu noras grabaliotis su ta pačia lytimi kyla, anot šio straipsnio, nemenka dalimi dėl genų, tai kaip dabar atremsite tvirtinimą, kad tai - genetinė liga? Kad išvengti tokios stigmos, tikėtina, kad ignoruosite genetinės ligos aspektą ir pereisite (grįšite) prie pozicijos apie laisvą pasirinkimą. Įtariu, kad tai gali būti pagrindinė strategija.