Tikrieji Sibiro titanai: aptikti naujos rūšies gyvūnai, kurių tikriausiai bijojo net plėšrūnai  ()

Rusijos mokslininkai rado prieš 120 mln. dabartiniame pietvakarių Sibire gyvenusių stambių augalėdžių dinozaurų fosilijų ir pavadino naujai atrastą rūšį sibirotitanais, pranešė Sankt Peterburgo valstybinis universitetas. „Šis gyvūnas – antrasis zauropodas, kuriam mokslinis pavadinimas suteiktas Rusijoje. Be to, jis yra viena seniausių Azijoje rastų titanozaurų formų“, – sakoma pranešime.

Naujoji rūšis, Sibirotitan astrosacralis, aprašyta ištyrus šio gyvūno dantis, stuburo slankstelius ir apie pusmetrio ilgio kryžkaulį, per ne vienerius metus rastus viename žinomiausių Rusijos dinozaurų fosilijų telkinių, esančiame Šestakovo gyvenvietėje Kemerovo srityje, maždaug už 3 000 km į rytus nuo Maskvos.

Šios fosilijos buvo iškastos iš kieto smiltainio sunkiai pasiekiamoje Kijos upės atodangoje.

Iškasti suakmenėjusius kaulus buvo sudėtinga, nes reikiamas geologinis sluoksnis yra stataus upės kranto skardžio viduryje, tad Sankt Peterburgo ir Tomsko valstybinių universitetų paleontologams teko darbuotis naudojantis alpinistų įranga, pakibus apie keturių metrų aukštyje, sakoma pranešime.

Sibirotitanas priskiriamas prie stambių keturkojų augalėdžių dinozaurų, vadinamų zauropodais. Pasak tyrėjų, naujai atrastos rūšies gyvūnai nebuvo didžiausi tarp savo gentainių: jų kūnas su masyvia ilga uodega ir ištįsusiu kaklu buvo apie 12 metrų ilgio; dinozauras tikriausiai svėrė apie 10 tonų.

Dėl savo dydžio šie ropliai tikriausiai retai būdavo puldinėjami plėšrūnų. Šiuo metu rastos sibirotitano fosilijos saugomos Tomsko universitete.

Tyrėjų nuomone, Kijos upės skardyje galbūt slypi visas sibirotitano skeletas, nes kasinėjimų vietoje beveik kasmet randama naujų fosilijų.

„Vis dėlto jas išgauti iš smiltainio nesuirusias beveik neįmanoma, todėl mokslininkams tenka daug metų po kruopelę rinkti unikalaus zauropodo griaučius“, – nurodė tyrėjai.

Fosilijų tyrimuose dalyvavęs Sankt Peterburgo universiteto docentas Pavelas Skučas sakė, kad zauropodų, tokių kaip sibirozaurai ir tengrizaurai, fosilijų radiniai kelia klausimų apie šios senovinių roplių grupės kilmę.

„Anksčiau manyta, kad titanozaurai išsivystė Pietų Amerikoje kreidos periodo pradžioje (maždaug prieš 145 mln. metų). Šiuolaikiniai duomenys leidžia manytis, kad jų pirmiausiai atsirado Azijoje“, – pabrėžė tyrėjas.

Pirmosios naujos Rusijoje aprašytos titanozaurų rūšies – tengrizauro – fosilijų buvo rasta praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, tačiau tąsyk aptikti trys stuburo slanksteliai buvo aprašyti tik 2017-aisiais.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt

(17)
(2)
(15)

Komentarai ()