Tradicinį supratimą griaunantys tyrimai: kuo dažniau prausiamės, tuo stipresnis prakaito kvapas?  ()

Pasirodo, esama įrodymų, kad kasdienis prausimasis daro žalą mūsų mikrobiomui – mūsų organizme gyvenančiais mikrobų bendruomenei. Du atskiri tyrimai parodė, kad tai gali sąlygoti inkštirų protrūkį ant mūsų kūno.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nepaisant šių tyrimų, vis dar nėra jokių oficialių rekomendacijų, kiek kartų žmogus turėtų praustis per savaitę – kad nepadarytų žalos organizmo mikrobiumui ir tuo pačiu neskleistų prasto kvapo.

Mikrobiomas yra bakterijų, archėjų, virusų bei kitų mikrobų, kurie gyvena ant žmogaus kūno, rinkinys. Jis yra itin svarbi žmogaus sveikatai.

Tyrimai parodė, kad kasdien prausiantis šampūnu ir muilu, mikrobiomas nuplaunamas nuo žmogaus plaukų ir odos. Štai Pietų Amerikoje gyvenančios Yanomami genties mikrobiomas yra nepalyginamai sveikesnis ir tvirtesnis, nei Vakaruose gyvenančių žmonių.

Prakaitą naikinančios bakterijos atradimas gali padėti sukurti geresnį inkštirų ir žaizdų gydymą. Mokslininkai atrado bakteriją, kuri metabolizuoja amoniaką – pagrindinį prakaito komponentą – ir taip gali pagerinti odos sveikatą, o taip pat būti naudojama odos ligų gydymui. Mokslininkai mano, kad šios bakterijos gali būti naudingos prieš inkštirus.

Klivlande įsikūrios bendrovės „AOBiome“ atlikto tyrimo metu savanoriai, naudoję šias bakterijas, pranešė apie pagerėjusią odos būklę bei išvaizdą.

Natūralu manyti, kad nustojus praustis, žmogus ima skleisti nemalonų kvapą. Tačiau šis kvapas galimai atsiranda būtent dėl prausimosi.

2015 metais mokslininkai paėmė bakteriją, dažnai randamą mūsų pažastyse, ir pridėjo molekulę, randamą žmogaus prakaite. Šios bekvapės molekulės susiduria su mikrobiotais ir įsiskverbia į bakterijų vidų. Tuomet susiformuoja nemalonų kvapą skleidžiantis darinys – tioalkoholis.

Tačiau praėjus kuriam laikui, kai žmogus nesiprausia, organizmo ekosistema pasiekia stabilią būseną, todėl žmogus mažiau skleidžia prastą kvapą. Tai nereiškia, kad žmogus ima kvepėti, tačiau tuo pačiu tai ir nereiškia, kad žmogus smirdi. Žmogaus kvapas tiesiog normalizuojasi.

Vienas Masačiusetso technologijų instituto absolventas, vardu Davidas Whitlockas, nesiprausė 12 metų. Jis apsipurškia save skysčiu, kurį pats ir išrado. Šiame skystyje yra bakterijų, kurios tiesiog valgo mūsų prakaite esantį amoniaką. Šį skystį komerciniu būdu ir pardavinėja Kembridže įsikūrusi bendrovė „AOBiome“.

Anot D. Whitlocko, niekas nėra atlikęs klinikinių tyrimų su žmonėmis, kurie prausiasi kasdien. Tačiau žurnalistė Julia Scott po 4 savaičių eksperimento, kurio metu dušą iškeitė į minėtą purškalą, galiausiai vis tiek sugrįžo prie tradicinio muilo ir šampūno.

Parengta pagal „Daily Mail“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(30)
(3)
(27)

Komentarai ()