Vokietijos tyrimas surado tikrą bakterijų ir bacilų bombą, kuri slepiasi beveik kiekvienoje virtuvėje: koncentracija tokia, kaip fekalijose  (1)

Žinant, kokiose vietose yra pabuvojusi paprasta virtuvinė kempinė, neturėtų stebinti tai, kad joje veisiasi ne patys draugiškiausi mikrobai. Visgi iki šiol niekas taip išsamiai netyrinėjo tokios banalios gyvenamosios terpės. Vokietijos mokslininkai pagaliau ištaisė šią didžiulę mokslo spragą, rašoma „ScienceAlert“.

Furtwageno universiteto tyrėjų grupė ėmėsi išsamiai išsiaiškinti, kokie mikroorganizmai veisiasi paprastose virtuvėse naudojamose kempinėlėse.

Rezultatai patvirtina pagrįstas nuojautas – šiose valymo priemonės gyvena ištisos kolonijos gana pavojingų bakterijų.

Mokslininkai eksperimento metu genetiškai ištyrė 14 skirtingų panaudotų kempinių ir jose surado net 362 bakterijų rūšis, kurios gana taikiai sugyveno tarpusavyje.

Laimei, didžioji dalis mikrobų nėra pavojingi žmogaus sveikatai – visgi dalis nėra tokia nekalta.

„Labiausiai nustebino tai, kad penki iš dešimties labiausiai paplitusių bakterijų tipų priklauso vadinamajai antrai rizikos grupei.

O tai reiškia, kad tai yra potencialūs patogenai“, – sako tyrimui vadovavęs mikrobiologas Markusas Egertas.

Tarp grėsmingiausių mokslininkai išskyrė Acinetobacter johnsonii, Moraxella osloensis bei Chryseobacterium hominis rūšių mikroorganizmus, kurie gali sukelti rimtas infekcijas.

Taip pat ne visai nekaltos yra ir dar dvi kempinėlėse surastos bakterijų rūšys – Acinetobacter pittii bei Acinetobacter ursingii.

Moraxellaceae rūšis dominavo visose kempinėlėse – šis rezultatas patvirtino ir anksčiau atliktas šios „porėtos“ srities studijas.

Šios rūšies bakterijos įprastai gyvena ant žmogaus odos, todėl tyrėjai mano, kad jos kempinėlėse atsiranda būtent dėl kontakto su žmogaus rankomis.

Mokslininkai kempinėles įvardino kaip didžiausias bakterijų sankaupas bet kokiuose namuose dėl porėtos, nuolat drėgnos terpės, tiesiog tobulos veistis mikroorganizmams.

Blogiausia, kad įprastai jomis „valome“ kitus paviršius, kurie iki tokio pavalymo būna sąlygiškai švarūs – tokiu būdu padedame bakterijų kolonijoms plėstis ten, kur dedamas maistas.

O nuo šios „platformos“ mikrobams belieka tik vienas žingsnis iki mūsų organizmo vidaus, todėl apsinuodijimai maistu nebūtinai kyla dėl paties maisto kokybės.

Stebėdami bakterijų kolonijas specialiu mikroskopu, mokslininkai sunkiai galėjo atskirti, kur baigiasi kempinė ir kur prasideda mikrobai – kai kuriose vietose mikroorganizmų koncentracija siekė 1010 viename kubiniame centimetre.

Pasak M. Egerto, tokia bakterijų koncentracija būdinga fekalijų bandiniams ir tikrai niekada neturėtų būti randama virtuvėse.

Vienas iš svarbių mokslininkų patarimų – panaudotą kempinėlę reikia išmesti ir jokiais būdais nebandyti jos sterilizuoti ar kitaip „atnaujinti“.

Pasirodo, įvairūs kempinėlių valymo būdai – verdančiu vandeniu ar pakaitinant mikrobangų krosnelėje – tik pablogina situaciją, nes šituos „išbandymus“ išlaiko patys pavojingiausi ir ištvermingiausi mikrobai, kurie paskui tik dar efektyviau atkuria savo kolonijas. O tokiais tikrai niekas nenorėtų „užsėti“ savo virtuvės.

Mokslininkai pataria kempinėles keisti kas savaitę, jei nenorime jose sukurti jaukių namų galimai pavojingiems mikroorganizmams. Tačiau kaip visada – lazda turi du galus, išmestos kempinėlės teršia gamtą, nes dažniausiai yra gaminamos iš poliuretano – medžiagos, kuri gamtoje nėra linkusi greitai suirti.

Aut. teisės: 15min.lt

(14)
(4)
(10)

Komentarai (1)