Sugalvojo naujus būdus, kaip galima surasti nežemišką gyvybę  ()

Žemė per savo gyvenimą labai keitėsi. Kito ir jos atmosferos sudėtis, nuo anglies dvideginio ir azoto kupinos ankstyvosios iki azotu ir deguonimi užpildytos dabartinės. Kitos planetos, laikui bėgant, taip pat turėtų kisti, taigi gali būti, kad egzoplanetas aptiksime skirtingose geologinės evoliucijos stadijose.

Dabar pristatytas visas rinkinys planetų, panašių į Žemę, atmosferų modelių, šioms planetoms esant skirtingose geologinės-biologinės evoliucijos stadijose prie įvairios temperatūros žvaigždžių.

Nustatyta, kad kol planetos atmosferoje deguonies nedaug, jo aptikimui daug įtakos turi debesys bei ozono sluoksnis, susidarantis net ir mažai deguonies turinčiose atmosferose, ypač prie karštesnių už Saulę žvaigždžių.

Senesnėse planetose gyvybės pėdsakus aptikti yra lengviau, nei jaunesnėse. Tokie tyrimai padeda geriau numatyti, kokius stebėjimus reikėtų atlikti charakterizuojant egzoplanetas.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Dažnai gyvybei tinkamų egzoplanetų tikimasi ieškoti bandant aptikti vandens ar deguonies molekulių pėdsakus jų atmosferose. Tačiau galimas ir kitoks būdas – ieškoti deguonies atomų ir jonų planetos jonosferoje.

Žemė yra vienintelis Saulės sistemos kūnas, kurio jonosferoje dominuoja deguonies atomai. Taip yra tik dėl to, kad Žemėje gyvybė sukuria labai daug deguonies – tiek daug, kad jis net gali pabėgti į išorinius atmosferos sluoksnius.

Tyrimo autoriai teigia, kad būtent deguonies dominavimas tokiame aukštyje, kur elektronų koncentracija jonosferoje yra didžiausia, yra požymis, kad planetoje vyksta biologiniai procesai, ir galėtų būti naudojamas charakterizuojant egzoplanetas.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(19)
(0)
(19)

Komentarai ()