1804 m. iliuzija parodo vieną įdomią smegenų savybę: pažiūrėkite į paveikslėlį ilgiau nei minutę - ką matote? (5)
Jeigu pakankamai ilgai spoksosite į šią nuotrauką (turėtų pakakti ne daugiau minutės), šis įvairų spalvotų dėmių rinkinys taps vientisu pilku fonu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausia optinė iliuzija „atgimė“ socialiniame tinkle „Reddit“, nors iš tiesų ji pirmą kartą sukurta labai seniai – dar 1804 m., kuomet filosofas Ignazas Paulas Vitalis Troxleris aprašė, kaip gali išnykti vaizdas, jei į jį žiūrima pakankamai ilgai. Šioje nuotraukoje esančios spalvotos dėmės išnyksta beveik visiškai, bet tuomet smegenys susivokia, kas vyksta ir spalvos vėl grįžta.
Priežastis, dėl kurios išnyksta spalvos yra ta, jog smegenys tiesiog liaujasi kreipusios dėmesį į vaizdus, kurie pakankamai ilgai nesikeičia. Paprastai tai jokių bėdų nekelia, aiškina Kvynslendo universiteto (Australija) psichologijos profesorius Derekas Arnoldas. Paprastai tam, kad vaizdas išliktų ryškus ir nebluktų, pakanka judesio aplinkoje. Arba galima pajudinti akis. Šiuo atveju, kai vaizdas yra nejudantis, o akys užfiksuojamos ties vienu tašku, spalvos išblunka.
Mūsų jutimai gali priprasti prie nuolatinio, nekintamo dirginimo – tai yra vadinama nervine adaptacija, aiškina medicinos profesorė Susana Martinez-Conde, parašiusi knygą „Champions of Illusion“. Ji išnykstančias spalvas lygina su kojiniu dėvėjimu: galite jausti kojines kai tik jas užsimaunate, bet bėgant laikui tiesiog jų nebepastebite. Kaip ir spalvų šioje nuotraukoje.
Tiesa, tam, kad pasireikštų ši iliuzija, reikalingos valingos žiūrovo pastangos. Paprastai mūsų akys nuolat juda. „Net tada, kai manome, kad mūsų akys visiškai nejuda, atliekame mikroskopinius akių judesius“, – aiškina S.Martinez-Conde. Todėl jeigu į šią iliustraciją žiūrėtumėte ne kaip į optinę iliuziją, reikalaujančią kiek kitokio dėmesio, spalvos niekur nedingtų. Bet jeigu spoksotumėte į ją tyčia, įsmeigę akis į vieną tašką ir sąmoningai nejudindami akių, spalvos išbluktų.
Be abejo, kaip tik tą akimirką, kai spalvos išblunka, iliuzija taip pat išnyksta ir vėl pradedate regėti spalvas. Nejaugi taip atsitinka dėl susijaudinimo, kad „iliuzija suveikė“, ir būtent dėl to ji liovėsi veikti? „Tai nėra tiesioginis susijaudinimo rezultatas. Veikiausiai pamatę, kad vaizdas nyksta, nestipriai pajudinate akis. Natūrali fiziologinė reakcija yra pasitikrinti, ar vaizdas tikrai išnyko“, – sakė S.Martinez-Conde.
Anot Kalifornijos universiteto psichologijos profesoriaus Stuarto Anstiso, ši iliustracija yra itin atlaidi pasąmoniniams, nevalingiems akių judesiams, nes jau ir taip yra ganėtinai išblukusi, neapibrėžtomis ribomis tarp spalvų. Bet jeigu nutiktų taip, kad esate labai atsparūs iliuzijos pasireiškimui, S.Martinez-Conde rekomenduoja užmerkti vieną akį ir susikaupti tik į vienos akies nejudinimą. Kitas patarimas, kaip pamatyti išnykstančias spalvas – į nuotraukos centrą atvesti pelės žymeklį ir žiūrėti į jį kaip į fiksuotą tašką. „Mūsų akys linkusios klajoti kai nėra į ką užfiksuoti žvilgsnį. Taigi, kai turite tašką, už jo užsikabinti lengviau“, – sakė S.Martinez-Conde.
Jeigu vis vien neįžiūrite iliuzijos, pakeiskite monitoriaus kontrastingumą ir pasistenkite išlaikyti žvilgsnį vienoje vietoje bent minutę. Nesigėdykite to, kad iliuzija apgaus jūsų protą, sako S.Martincez-Conde. „Tai yra neatsiejama nuo to, kas mes esame. Tai yra mūsų nervinių mechanizmų dalis“, – sakė mokslininkė. Galų gale, tai yra geras priminimas kritiškai galvoti apie mus supančius dalykus. „Nėra blogai laikas nuo laiko suabejoti jus supančia realybe“, – sakė profesorė.