Garsiausi pasaulio laivai. 7 vieta: pirmasis laivas kine, tapęs garsesniu nei vaidinę aktoriai, o pasakota reali istorija išties pakeitė ne vienos šalies likimus (Video)  ()

Laivyba ne vieną šimtmetį buvo viena iš svarbiausių keliavimo, karybos ir ekonomikos priemonių. Per tokį ilgą laiką nutiko ne vienas pasaulio istorijai svarbus įvykis, kuriame vienaip ar kitaip figūravo koks nors laivas. Sąrašas kiekvieno žmogaus asmenine nuomone gali skirtis. Jis yra sudarytas pagal autoriaus požiūrį į paliktus unikalius pėdsakus, siejančiu laivą ir tai ką visi žinome.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

7 vieta. „Potemkin”

Priešdregnautinės eros linijinis kreiseris buvo nuleistas 1898 metais Carinėje Rusijoje.  Tuo metu tai buvo vienas moderniausių Rusijos laivyno laivų. Turėjo garo variklį leidusi plaukti iki 30 km/h greičiu. Galingą ginkluotę susidedančią iš daugiau nei 40-ies skirtingo kalibro pabūklų, kurių didžiausi buvo 305 mm kalibro. Laivas iškart tapo Juodosios jūros laivyno flagmanu.

Savo tarnybos laikotarpiu patyrė 1904 metais kilusį gaisrą, vėliau įsisiautėjusį jūreivių maištą 1905-asiais. Trumpai prabuvo iškėlęs Rumunijos vėliavą, kurią tik po ilgų derybų su Rumunijos karalystės atstovais, buvo leista pakeisti rusiška grąžinant laivą Carinei Rusijai. Dar dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo metu atakuojant Osmanų imperijos įtvirtinimus. Po perversmo Rusijoje buvo patekęs į rezervą, tik vėliau, vokiečiams užgrobus Krymą, trumpai plaukiojo su jų vėliava.

Po vokiečių kapituliacijos kare, „Potemkin“ atiteko britams. Šie kreiserį panaudojo pilietiniame kare kariaujančių baltagvardiečių ginkluotės gabenimui. Galiausiai laivas atiteko komunistams, kurie 1923 metais pradėjo pasenusio laivo demontacijos darbus.

Tai kuo šis laivas garsus? Ne savo žygdarbiais ar įvykiais. Pastarųjų pripažinkime išgyveno ne vieną vertą kino ekrano. Būtent vienas epizodas pateko į menininkų radarą. Laivo pavadinimą išgarsino 1925 metais sovietų kinematografijos menininkas Sergejus Eizenšteinas. Jis sukūrė tylųjį filmą „Kreiseris Potemkinas“ (Бронено́сец “Потёмкин”/ Battleship „Potemkin”).

Filme buvo įamžintas 1905 metais įvykęs jūreivių maištas. Po kurio jis ir atsirado ties Rumunijos uostu Konstanca. Jūreivių balsavimu, jie sutiko nusiginkluoti ir mainais už prieglobstį, atidavė laivą. Tiesa jį prakiurdė, tad pusiau paskendęs vėliau buvo gražintas Carinei Rusijai.

Maištas nebuvo vien šio laivo lokalus įvykis. Masiškai visoje šalyje kilę maištai neretai vadinama kaip pirmoji revoliucija. Tada visoje Carinėje Rusijoje prasidėję neramumai privertė sumažinti Caro galias. Dalį savo įgaliojimų jis privalėjo perleisti įkurtam parlamentui — Valstybės Dūmai.

Lietuvos atveju, šie įvykiai leido sušaukti Didįjį Vilniaus Seimą, pradėjusį pirmąsias kalbas apie lietuviškumo didinimą mokyklose, paskatinusį pirmųjų lietuviškų politinių partijų atsiradimą. Pirmuosius žingsnius į autonomijos didinimą galiausiai virtusiu nepriklausomybe.

Filmas nuo pat pradžių buvo naudotas sovietinėje propagandoje. Ne tik vidaus. Filmas iškart buvo išleistas keliomis kalbomis ir susilaukė pasaulinio pripažinimo.

1958 metais Briuselyje vykusios tarptautinės parodos metu (Expo 58), tūkstančiai filmų kritikų bei režisierių dalyvavo renkant geriausią pasaulio filmą, pirmąją vietą jie atidavė Eizenšteino sukurtam filmui apie maištą laive.

1952 metais britų filmų instituto leidžiamas žurnalas „Sighn & Sound“ šį filmą pripažino #4 pasaulyje, 2012 metais atnaujindami reitingus jį pažemino iki #11 vietos.

2010 metais kitas britų žurnalas „Empire“, sudarydamas 100 geriausių filmų sąrašą, šiam nebyliojo kino atstovui skyrė 3 vietą. 

Potiomkinas neabejotinai yra vienas pirmųjų laivų, šlovę susikūrusiu jį pavaizdavus kine, ir liksiantis kinematografijos klasika. Ilgą laiką šedevras buvo tipinis socialistinės revoliucijos vaizdas pasaulyje. Galiausiai filmas apie jį yra vienas tų, kuriuos pasaulio kinomanai rekomenduoja bent kartą gyvenime pamatyti.

Sąrašą sudarė Arnas Mulokas, laukite tęsinio

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Arnas Mulokas
(25)
(9)
(16)

Komentarai ()