Badžau žmonės didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia vandenyje. Istoriškai jie tiesiog klajodavo savo valtimis po pietryčių Azijos salas, sekdami žuvų migracijos kelius. Dabar pašaipiai jūrų čigonais vadinama etninė grupė yra daugiausia įsikūrusi prie Filipinų krantų. Badžau žmonės seniai domina mokslininkus dėl savo neįtikėtino sugebėjimo ilgai išbūti be oro. Dabar mokslininkai atskleidė, kad jiems padeda visai ne plaučiai, o kitas organas.

Kažkodėl apie žmogaus evoliuciją dažnai kalbama būtuoju laiku, tarsi tai būtų jau pasibaigęs procesas. Taip, žinoma, iš tikrųjų nėra. Evoliucija toliau vyksta kaip vykusi ir ateities žmonės pasižymės tokiomis savybėmis, kurių dar neturim. Visi gyvūnai prisitaiko prie savo gyvenamosios aplinkos, o žmogus irgi yra gyvūnas, tik jo aplinką formuoja ir kultūriniai veiksniai. Badžau žmonės, dabar dažnai gyvenantys tiesiog vandenyje pastatytose lūšnose ar netgi valtyse, dabar yra įsikūrę prie Filipinų salų, nors anksčiau daug keliaudavo. Jie iki šiol žvejoja, nerdami į 70 metrų gylį (o kartais ir giliau), tačiau dabar jie užsiima ir, reikėtų sakyti, elgetavimu - priplaukę prie keltų ir turistinių laivų jie prašo pinigų. Svetimšaliai jiems meta monetas, kurios dažnai krenta į vandenį. Tuomet Badžau žmonės neria jas sugauti ir po vandeniu praleidžia ilgiau nei nekvėpuodami ištvertumėte jūs.

Įsivaizduokite, kad porą minučių jums reikėtų sąmoningai sulaikyti kvėpavimą. Reikėtų treniruotis, bet anksčiau ar vėliau tai pasiektumėte. O dabar įsivaizduokite, kad tą laiką jūs taip pat energingai dirbtumėte rankomis ir kojomis bei turėtumėte išlaikyti sutelktą dėmesį. Būtų sunku, tiesa? Badžau žmonės neria pakankamai giliai ir po vandeniu praleidžia ilgiau nei porą minučių. Kaip jiems tai pavyksta? Pasirodo, kaip nustatė mokslininkai, evoliucija nepadidino jų plaučių talpos - vietoj to išaugo kitas jų organas.

Gebėjimas ilgai plaukioti po vandeniu priklauso nuo deguonies koncentracijos kraujyje ir to, kaip efektyviai raumenys tą deguonį naudoja. Deguonį mes gauname iš oro kvėpuodami - iš vandens jo paimti negalime. Kai žmogus paneria, jo kūnas pereina į išlikimo režimą ir dėl to staiga susitraukia blužnis, taip į cirkuliaciją paleisdama deguonimi prisotinto kraujo. Mokslininkai skaičiuoja, kad blužnis vienu savo susitraukimu deguonies koncentraciją organizme gali padidinti 9 %, taip leisdama žmonėms pakankamai ilgai nekvėpuoti.

Kembridžo Universiteto mokslininkai nustatė, kad Badžau žmonių blužnis yra net 50 % didesnė nei artimų genčių atstovų, kurie gyvena sausumoje. Genetiniai tyrimai parodė, kad blužnis nepadidėja vien dėl to, kad šie žmonės nardo nuo vaikystės - ji jau užkoduota šių žmonių genome. Taigi, didesnė blužnis reikalui esant gali padidinti deguonies koncentraciją kraujotakos sistemoje, taip išlaikydama darbingus raumenis.

Badžau žmonės nemėgsta bendrauti su atvykėliais (išskyrus tai, kad prašo pinigų), todėl išmatuoti, kiek laiko jie praleidžia po vandeniu nepavyko. Kita vertus, vienas žvejys teigė, kad kartą po vandeniu prabuvo net 13 minučių. Aišku, jis buvo žvejys, o jie yra linkę perdėtai vertinti savo pasiekimus, tačiau mokslininkai teigia, kad pasaulyje nėra kitos tokios genties ar tautos, kurios nariai galėtų natūraliai tiek ilgai prabūti po vandeniu, intensyviai žvejodami ar gaudydami monetas.

Komentarai (2)