Nuo 4 voltų įtampos pacientų laimė liejasi per kraštus, o nuo 5 voltų euforija ima gąsdinti: kaip veikia gilioji smegenų stimuliacija  ()

„Klausimas, kur smegenyse yra laimė – neteisingas. Tai pat sėkmingai galima klausti, kuri smegenų vieta skirta šuns lojimo suvokimui. Geriau klausti, kaip smegenys palaiko laimės jausmą? Kokius tinklus ir procesus jos naudoja šio jausmo sustiprinimui?“ – teigia prof. Chambersas.

Be to, profesorius Chambersas nėra įsitikinęs, kad galima pateikti tikslų laimės apibrėžimą: „Kas tai yra? Kokį laiko intervalą turime omenyje, kalbėdami apie laimę? Tai staigi laimė, kurią patiriate, jei patiko pinta alaus? Ar tai ilgalaikis jausmas, kurį jaučia tėvai ar ilgai ir atkakliai siekiantieji savo tikslo? Kiekvieną iš šių variantų aptarnauja tam tikros smegenų zonos. Ir kaip jas aptiksite?“

Funkcinė magnetino rezonanso tomografija (fMRT) irgi turi savo problemų, tvirtina profesorius Chambersas. Mokslininkai jas vadina „tyrimo laisvės laipsniais“. Iš pradžių atliekamas tyrimas, o paskui, remdamiesi gautais rezultatais mokslininkai kelia klausimus, pritaikydami juos gautiems atsakymams. Net paprasčiausias fMRT skenavimas gali paskatinti tūkstančius analitinių sprendimų, ir kiekvienas iš jų, priklausomai nuo analizės būdo, gali paveikti rezultatą.

Šalutiniai laimės efektai

Laimės pojūtis gali saugoti nuo širdies priepuolio ir nuo peršalimo, didina atsparumą skausmui ir netgi gali pratęsti gyvenimą. Tačiau Jeilio universiteto psichologijos profesorės June Gruber nuomone, teigiamas emocijas reikia patirti dozuotai. Ji netgi lygina laimę su maistu, laimės (kaip ir maisto) perteklius gali sukelti problemas: rizikingą elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotikais, dėmesio į grėsmes nekreipimą ir taip toliau.

Psichologas Edwardas Dieneris priėjo prie išvados, kad laimė neigiamai veikia karjerą. Keli JAV koledžo absolventai 1976 metais teigė, kad yra laimingi. Vėliau, kai jiems jau buvo virš 30, vidutiniškai jie per metus uždirbdavo $3500 mažiau, negu ne tokie laimingi bendraamžiai. Dieneris mano, kad nepatiriantys pakankamai liūdesio ir nerimo dažniausiai būna patenkinti savo darbu, tad, neturi stimulo papildomai mokytis ar siekti karjeros. Tyrimai rodo, kad liūdesys verčia žmones mąstyti sistemiškai: liūdni žmonės atidesni detalėms ir orientuojasi į aplinkinį pasaulį. Tuo tarpu laimingi yra linkę priimti skubotus, stereotipais paremtus sprendimus. Be to, juos gerokai lengviau apgauti.

Naujojo Pietų Velso universiteto psichologijos profesorius Joseph P. Forgas atliko tokį eksperimentą: viena jo studentų grupė pažiūrėjo vaizdo klipus, kurie buvo specialiai atrinkti, kad pakeltų jiems nuotaiką, antroji – vaizdelius, keliančius neigiamas emocijas. Paskui studentams buvo pademonstruotas dokumentinis filmas, kuriame buvo apklausiami vagyste kaltinami žmonės (kai kurie iš tikrųjų buvo ją įvykdę). Geros nuotaikos eksperimento dalyviai, vagis atpažindavo gerokai blogiau, nei kolegos iš antros, „liūdnos“ grupės.

Laimė turi ir daugiau „šalutinių efektų“: dėl jos žmones tampa egoistiškesni, mažiau kūrybingi ir blogiau prisitaikę ginti savo požiūrį. Netgi pats laimės siekis mažina laimę. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius Jonathanas Schooleris išsiaiškino, kad 83% iš jo apklaustų 475 žmonių buvo nusivylę tuo, kaip sutiko Naujuosius Metus. Šie žmonės iš anksto mėgavosi šventės nuojauta ir visą savo energiją išeikvojo pasirengimui.

Psichologė Iris Mauss iš Denverio universiteto įsitikinusi, kad kuo stipriau žmogus stengiasi tapti laimingu, tuo labiau tikėtinas nusivylimas. 206 abiejų lyčių jos tyrimo dalyviai iš pradžių atsakė į klausimą, ar jaučiasi laimingi, o paskui dvi savaites į dienoraštį žymėdavo patirtą stresą ir vienišumą. Mauss išsiaiškino, kad tie, kas jautėsi laimingi, po streso jausdavo kur kas stipresnį vienišumą, nei ne tokie laimingi žmonės.

Profesorius Schooleris laimės vijimąsi lygina su silpnos žvaigždės stebėjimu. Įtemptai į ją žiūrint, ji išnyksta. O nekreipiant jai viso savo dėmesio ir tiesiog laikant regėjimo lauke, galima visai gerai pasiekti tikslą. „Tiesiog neatlikinėkite savo laimės apskaitos. Blogai, kai laimės siekį žmonės padaro pagrindiniu gyvenimo tikslu“, – sako psichologas.

D. Šliancev
World Press skilties redaktorius

Aut. teisės: www.technologijos.lt

1 | 2

(15)
(0)
(15)

Komentarai ()