Nuo 4 voltų įtampos pacientų laimė liejasi per kraštus, o nuo 5 voltų euforija ima gąsdinti: kaip veikia gilioji smegenų stimuliacija ()
Nuo 4 voltų įtampos pacientų laimė liejasi per kraštus, o nerimas traukiasi. Nuo 5 voltų euforija ima gąsdinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2012 metais medicinos žurnale AJOB Neuroscience išspausdintas straipsnis apie galvos smegenų malonumo centro stimuliavimą. Jo autoriai – amerikiečių ir vokiečių mokslininkai – nusprendė ištirti manipuliavimo žmogaus nuotaika ir laimės pojūčiu galimybes. Jų darbe keliamas gan įdomus klausimas: jei žmogus galėtų tiesiogiai pasiekti smegenyse esančią atlygio sistemą ir būtų galima reguliuoti euforijos lygį, kas tą lygį turėtų nustatyti – kvalifikuotas gydytojas ar pats žmogus? Nautilus spausdinama mokslo žurnalistės Lone Frank ką tik pasirodžiusios knygos „The Pleasure Shock“ ištrauka. Joje autorė detaliai pasakoja apie šį eksperimentą ir atsako į su juo susijusius klausimus.
Terapinis laimės lygis
Tyrimo objektu tapęs trisdešimt trijų metų amžiaus vokietis, ilgai kentėjo nuo sunkaus obsesinio kompulsinio sutrikimo ir bendro nerimo sindromo. Gydytojai įterpė elektrodus į sutelktinį branduolį (lot. nucleus accumbens) – centrinę atlygio sistemos dalį. Elektrostimuliacija teigiamai paveikė jo sutrikimo simptomus, tačiau, kai reikėjo pakeisti stimuliatoriaus bateriją, Tiüaut;ubingeno universiteto neurologas Matthis Synofzik, nusprendė paeksperimentuoti su įtampos reguliavimu nuo 1 iki 5 voltų. Keisdamas nustatymus, jis prašė paciento įvertinti savo pojūčius (savijautą ir nerimo lygį) dešimties balų sistemoje.
Esant vieno volto įtampai, pacientas nerimą vertino aštuoniais balais, o laimės lygis vos siekė du balus. Su kiekvienu voltu nerimas mažėjo, o euforija stiprėjo: stimuliuojant keturiais voltais, laimė liejosi per kraštus, o nerimo neliko visai. „Kaip narkotikas“, – aprašė savo būseną pacientas, plačiai šypsodamasis. Pakėlus įtampą iki penkių voltų, savo būseną pacientas pavadino „fantastiška, bet, ko gero, jau pernelyg“: pasak jo, ekstazės pojūtis, tapo nebekontroliuojamas, todėl nerimas šoktelėjo iki septynių balų.
Pacientas susitarė su gydytoju stimuliatorių naudoti trijų voltų lygiu – tai atrodė kaip protingas kompromisas. Tačiau jau kitą dieną jis Synofziko paprašė padidinti įtampą, nes norėjo jaustis laimingesniu. Neurologas atsisakė: žmogui turi likti vietos tiek pozityvioms, tiek negatyvioms emocijoms, kylančioms natūraliu būdu; nuolat būti euforijos būsenos pavojinga. Pacientas galiausiai pasidavė it išvyko namo.
„Akivaizdu, kad gydytojai neturi nustatyti parametrų, kurie viršija terapinį lygį tik todėl, kad to pageidauja pacientas. Juk pacientas nesprendžia, tarkime, kaip reguliuoti kardiostimuliatorių“, – rašė mokslininkai straipsnyje.
Beje, mokslininkai neatmeta galimybės, kad ateityje žmonės savo psichinę sveikatą gerins gilia smegenų stimuliacija. Dabar tai gan brangi procedūra – pati elektrostimuliacijos sistema kainuoja apie 20 tūkstančių dolerių, o stimuliatoriaus implantavimo operacija – iki 100 tūkstančių dolerių. Be to, kas 3–5 metus reikia keisti bateriją ir reguliuoti nuostatas.