Ką reikia žinoti apie mitybą ir kiek kartų tuštintis yra normalu - ar reikia trijų kartų per parą, ar užtenka ir trijų kartų per savaitę?  ()

Sveikas žmogus žodį „dieta“ neturėtų vartoti kasdienybėje – nurodo Lietuvos antsvorio bei nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė Rūta Petereit. Kokių dietų reikia turint kokių nors sveikatos problemų ir kuo jos pagrįstos?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dažniausiai pasitaikančios dietos

Dietos reikalingos ne tik norint sulieknėti. Gydytoja dietologė R. Petereit nurodo, kokios dietos reikalingos tiems, kas dėl kokių nors priežasčių turi virškinimo problemų arba kitų negalavimų.

„Populiariausios medicinos įstaigose taikomos dietos be druskos, kai yra padidėjęs kraujospūdis. Turint virškinimo trakto problemų skiriamas padidintas baltymų kiekis ir mažiau riebalų turinčios dietos. Bet, vėlgi, nėra tiek daugiau riebalų – iki 20 proc. visos paros energijos. Taip pat gali būti sumažintas skaidulų kiekis, vadinasi, kad neduodamos įvairios žalios daržovės po įvairių operacijų. Kartais dėl vidurių užkietėjimo atvirkščiai – skaidulų kiekį padidiname“, – aiškina gydytoja.

Tikriausiai yra tekę girdėti apie griežtą baltymų mitybos planą, kurį sau taiko sportuojantys žmonės – vartoja daug kiaušinių, vištienos, varškės. Gydytoja pastebi, kad moterys, siekiančios išryškinti raumenis, dažniausiai iš mitybos raciono pašalina ir reikalingus sudėtinius angliavandenius, vaikinai dažniau pasirenka to nedaryti. Tačiau, bet kuriuo atveju, jei žmogus neturi pakankamai žinių ir nepasikalbėjo su specialistu apie tai, kodėl reikalinga visavertė mityba ir kaip ją suderinti su fizine veikla – tai gali turėti blogų pasekmių.

„Prie pietų raciono dar prisideda grikiai, natūralūs ryžiai, bet tai yra per mažai skaidulinių medžiagų ir poveikis toks pats – užkietėja viduriai, kenčia endokrininė sistema, lytinių ląstelių funkcija.

Tokiems vaikinams, kurie nori ypatingo rezultato ir daug baltymų gauna ne tik su maistu, dar prisideda baltyminiai maisto papildai. Diskutuoti galima daug, bet žalingas poveikis – nuo per didelio baltymų kiekio mūsų organizmui. Sportuojant ne profesionaliai, bet tik dėl sveikatos, mums absoliučiai nieko vartoti nereikia, reikia tik subalansuotos mitybos“, – teigia R. Petereit.

Vidurių problemos

Užkietėję viduriai – tai daugeliui gali atrodyti nepatogi tema, tačiau gydytoja dietologė nurodo, kad tarp besilaikančių dietos ji pasireiškia daugiau nei pusei. Jos teigimu, didelę įtaką tam daro suvartojamas baltymų kiekis.

„Jeigu laikomasi baltyminės dietos, ta problema išryškėja. Kai bendrauju su pacientais, pirmas mano klausimas moterims būna „ar nėra virškinimo trakto problemų?“ Jeigu rūgštys nekyla, refliukso nejaučiate, vis tiek svarbu, kaip tuštinatės.

Reikia suprasti, kad normalus tuštinimasis yra nuo trijų kartų per parą iki trijų kartų per savaitę. Jeigu retesnis, tuštinamasi du kartus per savaitę, iš tiesų, reikia atkreipti dėmesį ir tai yra sutrikimas, kurį mes, medikai, vertiname vidurių užkietėjimu.

Blogiausia pasekmė – įvairūs žarnyno uždegimai ir onkologinės ligos, kurios gali išsivystyti. Jeigu vargina bent jau šešias savaites arba kelis mėnesius – tai atsiliepia visai sveikatai, fizinei veiklai. Įsivaizduokite, kad žmogus visą laiką jaučia tokio pilnumo, neišsituštinimo jausmą. Tyrimais įrodyta, kad tai apriboja net ir socialinę, fizinę veiklą“, – paaiškina specialistė.

Pasak gydytojos, norint išspręsti šią diskomfortą sukeliančią problemą, reikia pradėti nuo įpročių keitimo. Pirmiausiai, gerti bent šešias stiklines vandens per dieną. Jeigu vargina vidurių užkietėjimas – du litrus ir daugiau. Jei sportuojate, kiekį reikėtų padidinti dar labiau. Kiti dalykai, kurie turėtų tapti kasdienybės dalimi – fizinė veikla, ilgi pasivaikščiojimai, intensyvesni užsiėmimai. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – subalansuota mityba, į kurią turi būti įtraukti ir sudėtiniai angliavandeniai.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitą problemą, kuri taip pat susijusi su vidurių užkietėjimu – tai įsigalėjęs mitas, kad reikėtų labai vengti glitimo, kurio yra kepiniuose.

„Glitimas yra baltymas. Nereikia išbraukti visų kruopų, reikia pasilikti tas, kurias norime valgyti. Nereikia ryte valgyti tik košių, kaip mums atrodo, bet ir grūdines kultūras, kurios yra viso grūdo, jose yra daug skaidulų. <...>

Perkant reikia atkreipti dėmesį į tas košes, kuriose skaidulinių medžiagų yra daugiau nei penki gramai šimte gramų. Taip pat yra ne tik tamsi ruginė duona, bet ir baltos duonos, net ir bandelės, kurių galima neišmesti iš savo raciono net ir laikantis mažesnio kaloringumo mitybos principų norint pasiekti grakščias kūno linijas. <...>

Reikia atsiminti, kad grūdinės kultūros yra ne tik vidurių užkietėjimo profilaktikai – tai ir energijos šaltinis“, – teigia dietologė R. Petereit.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(2)
(6)
(-4)

Komentarai ()