Tai keičia požiūrį į gyvybės paiešką: tyrimas parodė, kaip ledynmečiai užgula net tas planetas, kurios yra gyvybės zonoje  ()

Žemės ašis į orbitos plokštumą pasvirusi 23,5 laipsnio kampu – kampas nemažas, tačiau išlieka stabilus milijardus metų, nes Mėnulis neleidžia Žemei stipriai svyruoti. Kitų planetų orbitos – ir jų polinkio kampas, ir elipsiškumas – gali kisti daug sparčiau.

Dabar labai detaliais skaitmeniniais modeliais parodyta, kad toks kintamumas sukelia ledynmečius net ir planetose, kurios yra gyvybinėje savo žvaigždžių zonoje.

Modeliuose, lyginant su ankstesniais darbais, gerokai patobulintas ledynų formavimosi ir tirpimo modelis. Jis leido nustatyti, kad stipriai kintant planetos ašies posvyriui, ledynai labiau linkę nestabiliai augti (t. y. sukurti „sniego gniūžtės“ būseną), negu tirpti (t. y. sukurti visiškai ledynų neturinčią planetą).

Šis atradimas padės geriau pasirinkti egzoplanetas tolesniems tyrimams: jei atrasta planeta yra gyvybinėje zonoje, tačiau modeliai rodo, kad jos orbita gali būti nestabili, tikimybė, kad planeta tinka gyvybei, yra gana menka.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(19)
(3)
(16)

Komentarai ()