Dar negirdėtas alternatyvus ir visiškai švarus kuras pakeis gamtines dujas? Nyderlandų tyrėjai siūlo deginti geležį – naujoji sistema atrodo daug žadanti (Video)  (24)

Šiais metais Nyderlandų vyriausybė savo pramonę informavo, kad iki 2022 metų ji turėtų atsisakyti gamtinių dujų. Tad iškila natūralus klausimas: kuo gi jas pakeisti? Ir jaunieji tyrėjai iš Eidhoveno technologijų universiteto pasiūlė originalią išeitį – deginti geležį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Toks pasiūlymas skamba neįprastai, tačiau šis kuras neišskiria CO2, o likutiniai produktai tėra rudys, kurios yra pilnai perdirbamos. Žinoma, kalba eina apie geležies miltelius (angl. iron powder), kurie degdami sukuria aukštą temperatūrą, o ji yra labai svarbi daugelyje pramonės šakų.

Studentų komanda „Team SOLID“ sukūrė šios koncepcijos demonstracinę įrangą, kuri sugeba generuoti ir šilumą, ir elektrą.

Tokia technologija gali tapti svarbia būsimos energetikos sistemos dalimi. Perteklinė energija, sukurta, pavyzdžiui, saulės elementų, esant saulėtoms dienoms, gali būti saugoma geležyje, paverčiant rūdis (geležies oksidą) į geležį. Geležis vėliau vėl gali būti panaudota kaip degalai, kai tik reikia papildomos energijos. Geležies oksidas (rūdys), susidaręs deginant, yra surenkamas ir naudojamas pakartotinai. Tad geležies naudojimas tokioje sistemoje yra praktiškai cikliškas ir nesukuria atliekų bei anglies dioksido.

„Team SOLID“ sistema siūlo pirmosios ciklo dalies sprendimą. Jų sistema degina geležies miltelius ir taip generuoja karštą vandenį, šilumą ir elektros energiją. Kita šio ciklo dalis jau egzistuoja: geležies gamyba ir rūdžių perdirbimas jau yra esamų pramonės šakų dalis.

Tiesa, ši ciklo dalis šiuo metu reikalauja iškastinio kuro, kaip energijos šaltinio, tačiau kuriamos ir tvarios alternatyvos. Pavyzdžiui, Švedijoje gaminamas bandomasis įrenginys, skirtas gaminti geležį, panaudojant vandenilį.

Eidhoveno studentų sistemos galia siekia 20 kW ir yra ganėtinai panaši į įprastą centrinio šildymo katilą. Vienas iš svarbiausių sistemos privalumų yra tai, kad ji gali greitai reaguoti į kintantį energijos poreikį. Naudodama sukuriamą šilumą, sistema varo Stirlingo variklį, kuris generuoja elektros energiją. Taip pat sistema gamina karštą vandenį ir garą. Be to, šią sistemą yra lengva išplėsti į gerokai didesnį mastą.

Verta pastebėti, kad geležies ištekliai yra ganėtinai gausūs: tai – labiausiai Žemėje paplitęs elementas, tačiau tokia sistema šiuo metu yra brangoka. Jei ji būtų taikoma pramoniniu mastu, degalų sąnaudos būtų praktiškai dvigubai didesnės. Visgi, didėjančios CO2 emisijų sąnaudos, įvairūs mokesčiai už aplinkos teršimą, naująją sistemą greitu metu padarys finansiškai ir, be jokios abejonės, aplinkosaugiškai gerokai patrauklesne.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(35)
(7)
(28)

Komentarai (24)