Pagaliau sutarta - štai kas yra pati seniausia žinoma gyvūnų rūšis Žemėje (Video) ()
Taip, pagaliau. Pagaliau įrodyta, kad paslaptingas gyvis, kuris gyveno Žemėje seniau nei prieš pusę milijardo metų, yra būtent gyvūnas. 558 milijonų senumo fosilija taip gerai išsilaikiusi, kad joje vis dar buvo riebalų molekulių, kas ir užbaigė visus debatus dėl Dickinsonia kategorizavimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aptikti fosilijų iš laikų prieš vadinamąjį Kambro sprogimą, nutikusį prieš 541 mln. metų ir kurio metu išsivystė tokie gyvūnai kaip trilobitai, pintys, kirminai ir moliuskai – retas atvejis. Bet gyvybė egzistavo ir iki Kambro sprogimo, ir mokslininkai yra identifikavę tokias mįslingas gyvybės formas, kaip Ediacaran Biota.
Ir Dickinsonia rūšis, pirmąkart aprašyta 1947, ko gero yra lengviausiai atpažįstama iš tokių - nors dėl tikslios jos tapatybės ginčai virė ištisus septynis dešimtmečius. Šie gyvūnai atrodė taip, kaip niekas iš šių laikų: 1,4 m ilgio, plokšti ir ovalo formos, o kūnas dar pasižymėjo ir banguotumu.
Teorijų, kas šie padarai buvo, būta visokių: kai kas siūlė ir dumblių, ir pirmuonių, ir kerpių, ir bakterijų kolonijų, ir medūzų, ir koralų, ir kirmėlių, ir grybinių koralų versijas – padaras turėjo požymių, tinkančių visoms paminėtoms rūšims.
Bet Rusijoje rastoje Dickinsonia fosilijoje aptikus cholesterolio, tai tapo svariu argumentu priskyrime gyvūnų karalystei.
„Mūsų aptiktos fosilijos riebalų molekulės įrodo, kad gyvūnija buvo didelė ir gausi net ir prieš 558 milijonus metų – milijonus metų anksčiau, nei buvo manoma iki tol, – teigia Australijos Nacionalinio universiteto (ANU) paleobiochemikas Jochenas Brockas. – Mokslininkai dešimtmečius ginčijosi dėl Dickinsonia ir kitų keistų fosilijų iš Edicaran Biota grupės: ar tai buvo didžiulės vienos ląstelės amebos, ar kerpės, ar nepavykę evoliucijos eksperimentai, ar seniausi gyvūnai Žemėje“.
Ligšiolinė didžiausia tikslaus identifikavimo problema yra ta, kad biologine medžiaga ilgainiui suyra – o 558 milijonai metų yra tikrai daug.
Visai neseniai – vos prieš metus – Kembridžo tyrėjai identifikavo Dickinsonia kaip gyvūną ekstrapoliuodami jo augimą, paremtą šio gyvūno amžiaus stadijomis – tai leido susiaurinti klasifikavimą iki gyvūnų karalystės. Tai buvo geras tyrimas, o štai dabar turime jau ir fizinius teorijos įrodymus. Tačiau dėl jų mokslininkams teko gerokai pavargti.
Didžioji dalis Dickinsonia fosilijų yra iš Ediakrų kalvų Australijoje, kur jos buvo veikiamos karščio, slėgio ir oro – kas, mokslininkų teigimu, neleido išlikti organinei medžiagai. Bet kelios Dickinsonia fosilijos, rastos Rusijoje, organiką išlaikė. Vienintelė problema buvo gauti šiuos pavyzdžius.
„Kad pasiekčiau tą nuošalią pasaulio dalį – meškų ir uodų gimtinę – man teko skristi sraigtasparniu, – sako ANU biochemikas Ilja Bobrovskis. – Fosilijos buvo viduryje uolų Baltojoje jūroje, 60-100 metrų aukštyje. Turėjau leistis nuo uolų viršaus virvėmis, kirsti didžiulius smiltainio gabalus, mesti juos žemyn ir kartoti visą procesą tol, kol aptikau fosilijas, kurių ir ieškojau“.
Tačiau visas ekstremalusis alpinizmas pasiteisino – komanda aptiko plonus organinės medžiagos sluoksnius, susijusius su fosilijomis, kaip ir gretimus nuosėdų sluoksnius, kurie tapo kontrolinėmis biožymėmis. Šios nuosėdos turėjo anglies porūšį, siejamą su žaliaisiais dumbliais – bet organinė fosilijų medžiaga buvo beveik vien cholesteroidai: riebalų mišiniai, kurie gyvūnų ląstelių sienelių struktūrai yra itin svarbūs.
Tai ir yra įrodymas, atmetantis priklausimą kitoms gyvybės formoms, kaip kad kerpėms ar eukarijotams – nes šie gamina kitus steroidus, kaip kad ergosteroidus ar stigmasteroidus – ir kurių Dickinsonia fosilijos neturi.
„Molekulinis tyrimas tvirtai įstato dikinsonidus į gyvūnų karalystę ir paverčia Dickinsonia seniausiais patvirtintais makroskopiniais gyvūnais, – rašoma tyrimo ataskaitoje. – Nesvarbu kaip kitoniškai jie atrodė, didelių dikinsonidinių gyvūnų egzistavimas atskleidžia, kad Ediacara Biota yra ne kažkuri nepriklausoma evoliucijos eksperimento atšaka, pasižyminti dideliais dydžiais, bet preliudija Kambro sprogimo.
Visas tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Parengta pagal „Live Science“.
