Vezuvijaus pyktis - naujas tyrimas rodo, kad žmonių kraujas tiesiog išgaravo  ()

Jei norėtumėte sugrįžti į praeitį, tai 79 m. rugpjūčio mėnuo tam tikrai nebūtų pats geriausias laikas. Jei per dvi dienas po katastrofiško išsiveržimo ugnikalnio pelenų, dujų ir karštų uolienų srautas dar neiškepė ko nors gyvo, tai kiti dalykai irgi galėjo sukelti siaubingas mirtis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiantis nauju tyrimu, į mirčių sąrašą dabar jau galima įtraukti ir atvejį, kai dėl didelio karščio visi jūsų kūno skysčiai išgaruoja, o didelis garų kiekis lemia kaukolės sprogimą iš vidaus.

Herkulianiume – mieste, buvusiame arčiausiai vulkano – krantinėse stovėjusiuose namuose buvo aptikta 12 kambarių, užpiltų peleneis, o juose – mirusiųjų skeletai. Jų analizė buvo atlikta Federiko II universitetinėje ligoninėje Italijoje ir ant kaulų ir kaukolių buvo rasti keisti, raudonos ir juodos spalvos mineraliniai likučiai - bei pelenų liekanos skeletų viduje.

Atlikus induktyviai susietą plazmos optinės emisijos spektrometriją (ICP-MS) ir Ramano mikroskopijos analizę paaiškėjo, kad liekanos turi geležies ir geležies oksidų. Tokios liekanos atsirastų tada, jei kraujas užvirtų ir pavirstų garais.

„Šiame tyrime mes pirmą kartą pateikiame eksperimentinius įrodymus, bylojančius apie Herkulianiumo žmonių mirtį dėl kūno skysčių išgaravimo ir didelio karščio“, – savo darbe rašo mokslininkai. Kol kas nėra tiksliai aišku, kaip geležies liekanos atsirado ant skeletų.

Svarbu paminėti, kad kai kurie iš jų buvo rasti netoli metalinių artefaktų – tokių kaip monetos, žiedai ar kiti asmeniniai daiktai. Tačiau kai kurie skeletai turėjo tokių pačių geležies liekanų, nors aplinkui nebuvo rasta jokio metalo. Kriminalinės antropologijos specialistas Pietras Paolo Petrone ir jo kolegos tvirtina, kad geležis ant kaulų tikrai nėra nuo aplinkui rastų metalų. Jie hipotetizuoja, kad tai yra kraujo liekanos atsiradusios po sąveikos su dideliu karščiu.

79 m. Herkulianiume tie 12 kambarių buvo prieglobsčiu trims šimtams žmonių, tačiau dėl netikėto ir labai didelio pelenų kiekio tai tapo jų kapais – pelenų lavina siekė apie 200-500 laipsnių Celsijaus ir užgriuvo 100-300 km/h greičiu. Šie žmonės, gyvenę prie vandens, mirė iš karto.

Komanda tyrinėjo 103 skeletus, taikant jiems ICP-MS, o 22 iš jų – ir Ramano mikroskopiją. Daugelis kaulų buvo suskilinėję ir įtrūkę, turėjo aštrius kraštus, kokius turi kremuotų žmonių kaulai. Tokie požymiai reiškia, kad jie patyrė didelį karštį.

Nors mokslininkai negali pilnai susieti geležies su kūno skysčiais, analizė atskleidė, kad mineralinės medžiagos ant kaulų tikrai yra kraujo – susidūrusio su didelių karščiu bei išgaravusio – liekanos.

O dėl kaukolių...

„Atsargi skeletų analizė parodė skilimus ir sprogimus kaukolės viršuje bei vidiniame ir išoriniame kaukolės pamate. Tai taip pat susiję su juodomis skysčio išskyromis iš kaukolės angų ir suskilusių kaulų vietų“, – rašo mokslininkai. Toks poveikis kaukolei yra susijęs su dideliu karščiu ir padidėjusiu intrakraniniu garų slėgiu, kurį sukelia didelis karštis smegenyse, o viso to galimas rezultatas – kaukolės sprogimas.

Kitaip sakant, aukų smegenys virė, o dėl to išsiskyrė daug garų. Garai negalėjo niekaip kitaip pasišalinti, tik per kaukolę. Tai tikrai labai žiaurus ir baisus būdas mirti. Šiandien Vezuvijus vis dar yra aktyvus, o netoli jo gyvena daugiau nei 3 mln. žmonių. Paskutinis šio ugnikalnio išsiveržimas nutiko 1944 m.

Parengta pagal sciencealert.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(3)
(13)

Komentarai ()