Tai bus tikras iššūkis Visatos struktūros modeliams - surastas dar neregėtas superspiečius, kurio šviesa iki mūsų keliauja 12,7 milijardo metų

Įdomus ir sunkiai protu suvokiamas dalykas - žiūri dabar, bet matai neįsivaizduojamą laiko tarpą atgal. Kelionė laiku. Astronomija - vaizduotės audra.

Man irgi protą susuko laikas. Tai taip išeina jei dabar sėsčiau į hipotetinį kosminį laivą kuris gali pasiekti greitį labai artima šviesos greičiui vakuume c, tai skrisdamas link ten matyčiau akyse besiformuojantį ir "senstantį" tą galaktikų superspiečių iki "dabartinių laikų" (13 mlrd metų nuo visatos pradžios ir netgi iki to kas bus dar po tarkim kokių +20mlrd metų, nes tiek išoriniam pasaulyje praeis kol nuskrisiu) ir visa tai pamatyčiau per tarkim keletą minučių mano laiku (priklauso nuo greičio ir c santykio). O dar per kažkokį laiko tarpą pasiekčiau visatos kraštą ir pamatyčiau jos pabaigą? Dar pagalvojau, kad fotonas tik atsiradęs ir išspinduliuotas į visatą, per 0s "pergyvena" (jei nebus sugertas) visą visatos istoriją nuo gimimo iki mirties, kitaip sakant fotonui neegzistuoja laikas ir viskas kas su tuo susiję, o mums fotonas egzistuoja ir turi greitį. Manau visai neblogas protkrušis išėjo

Turetum skristi 13 milijardu metu sviesos greiciu. Arba jei skristum 1 milijarda sviesmeciu per valanda greiciu tai pakrasti pasiektum kogero po 13 valandu.

Taip turėčiau skristi 13 mlrd metu tavo laiku （žemės laiku） ir netgi daugiau dėl visatos plėtimosi, o man tai truktu nuo 0s （+ laikas įsibėgėti iki c） iki daugiau priklauso kiek pavyktu priartėti iki c. Antras sakinys būtu tiesa jei mūsu visatoj neegzistuotu reliatyvumas. Aš ir nežadėjau kad tai lengva suprasti.

Už 13 milijardų šviesmečių matomi objektai pagal dabartinį plėtimosi modelį turėtų būti ~45 milijardus šviesmečių nuo mūsų šiuo metu, todėl per tuos 45 milijardus metų, net ir skrendant c greičiu, niekad nepasiektum tų objektų, nes per tą laiką ta erdvės dalis jau gal greičiau už c pradės tolti (nes erdvės plėtimasis nėra apribotas c greičio).

Norint pamatyti praeiti nebūtina žiūrėti į viršų. Galima žiūrėti ir į apačia. Žemės plutoje išsaugota žemės istorija, tereikia ją surasti ir išmokti skaityti. Tuo geologai ir užsiima. Aš galių 2 valandų filmą "Atgal į ateiti" peržiūrėti per 2 sekundes. Tik klausimas ar ką nors ten pamatyčiau.

. Tai kad mokslininkai visatos erdvę gali popieriaus lape apibraukti pieštuku, tai mums ir iškelia tuos klausimus kas yra už to pieštuko, nes matome tą vizualiai.

Nejaugi dar manot kad yra visatos krastas?? Mums jis gal toks kur sklindanti sviesa musu nebepasieks del visatos pletimosi, bet naivu tiketis ,kad ten atsidurus rastum krasta..

na mums darant ivairias prielaidas nereiketu pamirsti kad pauksciu takas nera visatos centras todel negalime sakyti ar bus nutoles kazkas kazkiek ar ne jei mes judame tapacia kryptimi, o jei judame priesingomis kryptimis tai nebus 2x toliau nes del pletimosi tolo nuo musu, mes irgi tolstame i priesinga puse. plestis visata irgi nelabai galetu greiciau nei sklinda sviesa nes tokiu atveju net nespetu ta sviesa musu pasivyti nekalbant apie judejima i priesingas puses.

Šviesa visada judės šviesos greičiu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu juda šaltinis. Jeigu šaltinis juda šviesos judėjimo kryptimi, tai žiūrint iš judančio šaltinio perspektyvos, šviesos greitis bus c, žiūrint iš stebėtojo pozicijos, šviesos greitis taip pat bus c (ne c + x (kur x šaltinio greitis)). Bet užtat yra kita medalio pusė. Nepriklausomai nuo to kokiu greičiu plečiasi visata (svarbu, kad plečiasi), mūsų tolimiausias regimas taškas būtent dėl plėtimosi yra ribojamas, nes ištempiama banga (red shift). Ateityje, kai galaktikos bus nutolusios viena nuo kitos labai toli, mes net neturėsime galimybės jas pamatyti, nes banga bus tiek ištempta, kad nebeturėsime tokių prietaisų jai "nuskaityti".

Tolimiausia šviesa dėl to ir nepasiveja mūsų.

http://math.ucr.edu/home/baez/physics/R ... eship.html

Man tas paveiksliukas su kosminiu laivu ir sviesos spinduliais neatrodo realus. Na as bent jau taip mastau: Sviesos greitis visada bus tas pats c, nesvarbu kokiu greiciu bekeliausi. Kodel sviesos greitis isliks tas pats c tiek stebetojui, tiek astronautui? Paprastai mastant atrodytu, kad greiciai turetu buti sudedami ar atimami. Bet yra dar viena "gudrybe" - judant erdvelaikis yra iskreipiamas. Kadangi laikas stebetojui ir astronautui eina skirtingu tempu, butent todel sviesos greitis abiems bus tas pats c. Cia kaip rodo tas paveiksliukas, tai jau butu erdves issikreipimas, t.y. efektas visai ne toks pat kaip vaziuojant per lietu/sniega. Pacio straipsnio iki galo neskaiciau, bet jei jus skaitet ir jauciates papilde savo ziniu bagaza - pasidalinkit ismintim kodel tie spinduliai piesiami is priekio. Manau tik del erdves issikreipimo. Nors mastant is kitos perspektyvos, tai jie turetu buti identiski pirmam paveiksliukui. Zeme sukasi aplink savo asi, taip pat aplink saule. Saules sistema aplink galaktikos centra. Galaktika vel juda kazkokia kryptimi visatos centro atzvilgiu. Tai net ir stovedami vietoje, mes judame erdveje nepastoviu greiciu. Bet kad ir kaip beziuresi, sviesos greitis kaip buvo c, taip ir liko. Spibdulys kaip buvo tiesus, taip ir liko. O zvaigzdes danguje savo pozijos nepakeite tik del to, kad zeme skrieja priesinga kryptimi nei pries pusmeti

Kodėl jūs sugalvojote, kad yra visatos kraštas. Ar žemė turi kraštą? Ar kamuolys turi kraštą? O apskritimas ar sfera? Baxuriux iš kur tokiso iliuzijos?

iš DS (didžiojo sprogimo) na šiaip krašto nuo kurio "galima nukristi" nėra greičiausiai kaip ir JB atveju lyg ir dingsta, ar nusisuka į šoną viena dimensija ta kuri nukreipta nuo centro ir to krašto fiziškai neina pasiekti, taip kaip iš juododios bedugnės neina ištrūkti. Trakim kad visatos kraštas bus kažkas panašaus į įvykių horizontą, o mes viduje.

Db pries kiek laiko yvyko galima apskaiciuoti tik regimosios visatos, o tai gali buti tik milijardine milijonines vieno procento dalis. Gal tai uzdara sistema kuri sukasi ratu ir neturi pradzios nei galo. Tai taisiklingiausia butu sakyti regimosios visatos krastas, nes kas yra uz jo tai galima fantazuoti iki begalybes. Beje jei zinom visatos pletimosi greity ir pagreity ar zinom uz kiek sviesmeciu sviesa musu nebepasieks del pletimosi greicio?