Kaip namų sąlygomis pagerinti kraujagysles, kad jos nekalkėtų? Tikroji problema visai ne cholesterolis ar kalcis - nežalokite kraujagyslių ir daugiau nieko nereikės bijoti  (2)

Apie blogąjį cholesterolį žino daugelis, tačiau ne visi žino, kad ir kalcio perteklius yra krešulių kraujagyslėse priežastis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jo teigimu, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, jau daug metų nesikeičia ir dažniausia mirtingumo priežastis mūsų šalyje – kraujotakos sistemos ligos, dėl kurių anapus iškeliauja 50 proc. mirusiųjų.

„Mažai kas žino, kad pagrindinė kraujagyslių kalkėjimo priežastis – padidėjęs insulino kiekis jūsų organizme. Nuo jo viskas prasideda, – sako gydytojas. – Cholesterolis ir kalcis į uždegimo sužalotas arterijas atkeliauja vėliau – kaip greitoji pagalba insulino sukeltam pažeidimui užlopyti. Apie cholesterolį jau žino visi, tad metas pakalbėti, tai, kaip namų sąlygomis pagerinti kraujagysles ir sumažinti kalcio kiekį arterijose.“

Pagrindinis paleidžiamasis mechanizmas, dėl kurio susiformuoja aterosklerozinė plokštelė, pasak profesoriaus, yra insulino perteklius kraujuje, atsirandantis dėl insulino rezistencijos. Mediko teigimu, tai padidina pralaidumą tarp arterijų sienelių – endotelis tampa kiauras, sureaguoja imuninė sistema ir prasideda uždegimas. Ypač dažnai tai nutinka tiems, kam trūksta vitamino C.

„Prasideda uždegimas arterijų sienelėse, jos tampa pažeistos. Prasidėjus uždegimui, susidaro fibrinas – netirpus kraujo baltymas. Tada savo darbą pradeda blogasis cholesterolis, kuris gaminamas kepenyse. Jis atkeliauja tarsi tvarstis su misija užlopyti tą susidariusią žaizdą, – paaiškina profesorius. – Pažeidžiamos tos kraujagyslės, kurios turi raumenų sluoksnį – arterijos (širdies, smegenų, sąnarių, inkstų, kepenų ir kt.). Venos raumenų sluoksnio neturi.“

Daktaro teigimu, yra du blogojo cholesterolio tipai: A  tipas prie aterosklerotinės plokštelės sudarymo neprisideda, bet kai padaugėja B tipo – tada jau ir prasideda problemos – tuo pat metu padidėja trigliceridų kiekis, o gerojo cholesterolio būna per mažai ar norma.

„O kai prie fibrino ir cholesterolio prisijungia dar vienas „gelbėtojas” kalcis, susiformuoja kietasis tvarstis, kuris užlopo tą susidariusią žaizdą. Šalia blogojo cholesterolio mes turime dar vieną kenkėją šioje situacijoje – kalcį“, – pasakoja profesorius.

Be atsparumo insulinui, A. Unikausko teigimu, arterijų trombų riziką sukelia stresas, mažas omega 3 ir didelis omega 6 riebalų rūgščių kiekis, rūkymas, alkoholis. Kalcio perteklius yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema.

Tai nustatyti padės koronarinių arterijų kalcio testas (CAC), kai kompiuterinė tomografijos pagalba apskaičiuojamas kalcio indeksas širdies arterijose.

Profesorius pasakoja, kad pirmiausiai reikia mažinti atsparumą insulinui – reikia atsisakyti paprastųjų angliavandenių ir laikytis protarpinio badavimo: „Nuo paskutinio valgymo vakare ir kito valgymo kitą dieną daryti 14,16,18 ar 20 val. pertraukas.“

A. Unikauskas sako, kad sumažinti kraujagyslių kalkėjimą galima vartojant daugiau tam tikrų produktų.

Vitaminas K2. Tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kurio funkcija yra pernešti kalcio perteklių iš vietų, kuriose jo neturėtų būti, į vietas, kur jis turėtų būti (į kaulą), todėl jo pagalba kalcis yra pašalinamas iš arterijų ir yra stumiamas į kaulą.

K2 tai yra menachinonai, kurie yra įvairių rūšių, pavyzdžiui, MK–4 (turi gyvulių mėsa), MK–7, MK–8 ir MK–9 (turi fermentiniai maisto produktai: sūris, sojų pupelės). Taip pat K2 turi žąsų kepenėlės, jautiena, kiaušiniai, žuvis, žalios lapinės salotos.

Vitaminas D3. Jis veikia kartu su vitaminu K2 ir yra glaudžiai susijęs su kalcio transportavimu. Saulė yra vitamino D3 šaltinis, jaučio kepenys, sūris, kiaušinių tryniai ir riebi žuvis – D2 šaltiniai.

Magnis, kurio yra žaliose lapinėse daržovėse (pvz., špinatuose, burokėliuose, salotose) riešutuose ir sėklose, avokaduose, žuvyje, pupelėse ir lęšiuose.

Fito rūgštis. Ji  sudaro netirpius junginius su kalcio, magnio, cinko, vario jonais. Svarbu jos nepadauginti, nes tuo pat metu mažinamas geležies, cinko, magnio pasisavinimas. Jų gausu riešutuose, viso grūdo produktuose, pupelėse.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Eimantė Juršėnaitė

(25)
(6)
(19)

Komentarai (2)