Štai kaip galima išspręsti visas Žemės problemas su teršalais: surado iki šiol nežinomas gyvybės formas, kurios turi neįtikėtinai didelį apetitą teršalams, o prognozuojama jų įvairovė - tiesiog milžiniška  (2)

Ar patys mažiausi organizmai gali mums padėti kovoti su vis didėjančiu anglies dioksido kiekiu ir netgi naftos išsiliejimais? Keista, bet atsakymas gali būti taip. Naujausias tyrimas atskleidžia, kad šie, jūrų dugne gyvenantys mikroorganizmai, pasižymi neįtikėtinai dideliu apetitu teršalams.

Iš Kalifornijos įlankos dugno (2 kilometrų gylio aut. past.) buvo surinkti mikrobai, kurie gyvena išties ekstremaliomis sąlygomis – aktyvūs požeminiai ugnikalniai aplink skleidžia 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.

Įdomiausia, kad šiame tyrime buvo atrinktas 551 atskiras genomas, iš kurių net 22 dar niekada anksčiau nebuvo užregistruoti. Pasirodo, kad naujai atrasti mikroorganizmai maitinasi angliavandeniliais, tokiais kaip metanas ir butanas.

„Tai rodo, kad giliuose vandenynuose egzistuoja dar neištirta biologinė įvairovė, o mikroskopiniai organizmai gali naikinti naftos produktus ir kitas kenksmingas chemines medžiagas“ - teigė tyrimo vadovas, jūrinių mokslų ekspertas Brett’as Baker’is. „Vandenynų dugne yra gausu angliavandenilių išteklių - tarp kurių yra metano, propano, butano ir kitų – ir šie mikrobai neleidžia šioms šiltnamio reiškinį sukeliančioms dujoms patekti į atmosferą.“

Nors šie mikroorganizmai itin efektyviai sulaiko kenksmingas dujas, bet panaudojus jų galimybes ar nukopijavus jų mechanizmą, būtų galima gerokai išplėsti šias unikalias savybes ir taip apriboti bei sumažinti aplinkos taršą.

Šis tyrimas kol kas yra dar tik pati pradžia ir reikia gerokai daugiau informacijos, bet tai, kad jie maitinasi angliavandeniliais yra ypač neįprasta. Tiesą sakant, 22 nauji mikrobų tipai yra tokie genetiškai skirtingi, lyginant su tuo ką mokslas yra iki šiol matęs, kad tai atrodo kaip visiškai nauja klasifikavimo šaka.

Visgi, tai neturėtų labai stebinti, nes apskaičiuota, jog 99,9 proc. pasaulio mikrobų vis dar negali būti reprodukuoti (atgaminti) laboratorijose, o tai reiškia, kad mokslininkų greičiausiai vis dar laukia sunkiai įsivaizduojamas skaičius naujų gyvybės formų, kurias reikia atrasti ir pabandyti jas suprasti.

Grįžtant prie šio tyrimo, labai svarbu pabrėžti, jog toks atradimas gali gerokai pagerinti žmonijos supratimą apie biologiją ir potencialiai padėti suvaldyti aplinkoje esančius teršalus. Įdomu ir tai, kad laivas, panaudotas surinkti šiems mikrobams, yra tas pats Alvin’o povandeninis laivas, kuris tyrinėjo 1986-aisiais nuskendusio legendinio Titaniko liekanas.

Žinoma, reikia gerokai daugiau tyrimų, kurie leistų gauti išsamesnį vaizdą, kaip šie mikroorganizmai veikia, tačiau mokslininkai šia sritimi ypač domisi. „Mes manome, kad tai tikriausiai tėra tik ledkalnio viršūnė, palyginus su tuo ką dar galime atrasti šioje Guaymo dauboje“, - sakė Baker’is.

Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Nature Communications“.

Aut. teisės: Technologijos.lt
Autoriai: Darius Verbickas

(56)
(3)
(53)

Komentarai (2)