Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų, kurių laikytis visiškai nesunku ()
Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip tai įmanoma. Kodėl vienas žmogus nugyvena iki 94-erių, o jo kaimynas išeina anapilin jau 75 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo susidomėjo JAV Kalifornijos universiteto gydytoja neurologė Claudios Kawas. Ji 15 metų tyrė gyvenančių iki 90 ir ilgiau bei išsaugojusių aštrų protą metų, gyvenimo būdą, o po jų mirties atlikdavo smegenų autopsijas.
Kaip tik tokiu būdu padarė pirmą esminį atradimą: nors visi tyrimo dalyviai sugebėjo išsaugoti gerą pažintinę funkciją ir atmintį (šiuo atžvilgiu juos būtų galima prilyginti 40-čia metų jaunesniems žmonėms), maždaug pusei iš jų smegenyse buvo konstatuota patologinių pakitimų, būdingų Alzheimerio ligai. Tai rodė smegenyse aptiktos amiloido plokštelės.
Kilo klausimas, kaip jie dar sugebėjo mąstyti. Čikagos medicinos mokyklos mokslininkai atliko keletą tyrimų – smegenų rentgenologinis tyrimas parodė, kad ilgaamžių žmonių yra tankesnės tos smegenų zonos, kurios atsakingos už sprendimus, impulsų kontrolę bei emocijas.
Buvo nustatytos vietos, kuriose daugiausia žmonių, pasiekusių 100 metų amžiaus. Iš viso Danas Buettneris surado 5 tokius regionus: Barbadžijos regionas Sardinija (Italija), Ikaros sala (Graikija), Nikojos pusiasalis (Kosta Rika), Okinava (Japonija), Loma Linda (Kalifornija).
Numatoma būsimo gyvenimo trukmė didėja ir nepriklauso nuo vietos, kur gyvena. Tyrėjai išnagrinėjo minėtų regionų ilgaamžių gyvensenos stilių ir paruošė universalias ilgaamžiškumo rekomendacijas – kaip išgyventi iki 100:
- nepersivalgykite;
- išgerkite 2 puodelius kavos per dieną;
- kasdien skirkite 15 min lengvai fizinei veiklai;
- nesėdėkite namie, kalbėkitės su žmonėmis, būkite visuomeniški;
- mąstykite teigiamai, būkite optimistais;
- būkite ištvermingi esant krizinėms situacijoms;
- užsibrėžkite gyvenime tikslą;
- kelkite į pirmą vietą kitus, šeimą, o ne save;
- būkite drauge su artimais žmonėmis
- valgykite sveikai (daugiausia – daržovių).
Informacija paruošta pagal Tarptautinį žurnalą „ko gydytojai tau nepasako“. 2018, Nr. 11 (53), psl. 20-21
Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ redkolegijos narys