Viena didžiausių Egipto piramidžių paslapčių - kaip jas pavyko taip gražiai sulygiuoti?  (5)

Jau ilgą laiką mokslininkus domina Gizos piramidės – ir ne dėl to, kad jos slepia daugybę kapų ir erdvių, bet ir dėl to, kaip jos buvo pastatytos be modernių technologijų. Kol kas viena didžiausių paslapčių yra kaip egiptiečiams pavyko šias dideles struktūras taip puikiai išlygiuoti?

Žinoma, negalima sakyti, kad viskas yra be klaidų – nedidelių nukrypimų yra, tačiau 138,8 metrų Didžioji Gizos piramidė arba kitaip – Cheopso piramidė, beveik tobulai lygiuojasi su keturiais pagrindiniais kompaso taškais – šiaure, pietumis, rytais ir vakarais.

Apskritai visos trys didžiausios Egipto piramidės – dvi Gizoje ir viena Dahšūre, stovi nepaprastai lygiai nukreiptos į keturis pagrindinius taškus. Tai tikrai stebina, nes tuo metu nebuvo jokių dronų, brėžinių programų ar apskritai kompiuterių.

„Visose trijose piramidėse yra matoma ta pati klaida – jos yra pasisukusios šiek tiek prieš laikrodžio rodyklę nuo šių keturių taškų“, – teigė archeologas ir inžinierius Glenas Dashas.

Egzistuoja daugybė hipotezių, kaip egiptiečiams pavyko pastatyti piramides taip lygiai. Kai kurie mano, jog tam buvo naudojama Šiaurinė žvaigždė – kuri yra matoma Šiaurės pusrutulyje ištisus metus, kiti, kad egiptiečiai naudojo Saulės šešėlį.

Nepaisant to, iki šiol dar niekas nėra išsiaiškinęs kaip tiksliai tai buvo daroma. 2018 metais G.Dashas sugalvojo kitą, daug paprastesnę teoriją. Savo naujuosiuose tyrimuose jis parodė, kad egiptiečiai prieš 4500 metų galėjo naudoti rudens lygiadienį, kad nustatytų kaip tiksliai reikia statyti piramides. Lygiadienis vyksta du kartus per metus. Jo metu Saulė, slinkdama ekliptika (didžiuoju dangaus sferos apskritimu), atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susidūrimo taškuose. Dėl to dienos ir nakties ilgis yra praktiškai vienodas.

Anksčiau šią piramidžių paslaptį bandę įminti mokslininkai šį būdą atmetė, nes manė, jog toks skaičiavimas nėra pakankamai tikslus, bet G.Dasho darbas parodė, kaip tai galima atlikti, naudojant gnomoną – seniausią astronomijos prietaisą, kurio šešėlio ilgis ir kryptis leidžia nustatyti Saulės deklinaciją ir azimutą.

Kad patvirtintų savo teoriją praktiškai, G.Dashas atliko eksperimentą, kurį pradėjo 2016 m. rugsėjo 22 dieną. Jis reguliariai stebėjo šešėlį ir sudarė kreivę, o dienos pabaigoje sujungė du kreivės taškus aplink stulpelį apvyniota virvele. Tai parodė, kad taškai sudaro beveik tobulą liniją, keliaujančią iš rytų į vakarus.

„Bet kas naudodamas gnomoną ir stebėdamas šešėlį, pamatys, kad dienos pabaigoje susidaro tiesi linija, einanti iš rytų į vakarus“, – rašė G.Dashas.

Archeologas taip pat susiejo šio metodo paklaidą, t. y. nukrypimą prieš laikrodžio rodyklę, su nukrypimais matomais trijose didžiausiose Egipto piramidėse. Nors eksperimentą G.Dashas atliko Konektikute, JAV, tačiau mokslininkas tikina, jog toks pats metodas veiktų ir Egipte.

Žinoma, nors šie mokslininko surinkti duomenys rodo, kad toks metodas tikrai galėjo būti naudojamas – vis dar nėra realių įrodymų, kad taip iš tikrųjų buvo.

„Deja, bet egiptiečiai paliko mums mažai užuominų. Nėra rasta jokių inžinerinių dokumentų ar architektūrinių planų. Tokie atradimai tikrai suteiktų mums nemažai informacijos apie tai, kaip egiptiečiai pastatė piramides“, – sakė G.Dashas.

Nors galbūt niekada nesužinosime visos tiesos – šie duomenys mums suteikia tikrai įdomią perspektyvą, kad kažkas tokio paprasto kaip šešėlio stebėjimas per rudens lygiadienį, suteiktų pakankamai tikslią informaciją, pagal kurią buvo pastatyti vieni žinomiausių planetos objektų.

Parengta pagal „Science Alert“

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(17)
(3)
(14)

Komentarai (5)