Kuo mažesnis, tuo piktesnis? Tyrimas atskleidė, kokio ūgio žmonės yra agresyvesni (1)
Pasak folkloro, Napoleonas savo žemą ūgį kompensavo siekdamas galios ir leisdamasis į karus. Iš tiesų, naujausias mokslinis tyrimas rodo, kad žemaūgiai žmonės yra agresyvesni už aukštaūgius. Pasiaiškinti, kiek tame tiesos, siūlo brightside.me.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip parodė Atlantos (Džordžijos valstija) Ligų kontrolės centro atliktas tyrimas, žemesni žmonės yra linkę būti piktesni ir žiauresni už aukštesnius.
Mokslininkai stebėjo 600 vyrų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 50 metų, ir nustatė, kad tie, kurie jaučiasi mažiau vyriški, yra tris kartus labiau linkę į smurtinius išpuolius ar nusikalstamas veikas. Mokslininkai tvirtina, kad tai yra „vyro neatitikimo streso“ rezultatas, dėl ko tokie asmenys tampa labiau agresyvūs.
Dėl visuomeninių stereotipų viena iš priežasčių, kodėl vyrai pasijaučia mažiau vyriški, yra mažesnis už vidurkį jų ūgis. Mokslininkai teigia, kad būtent dėl ūgio trūkumo vyrai elgiasi agresyviau. Šis sindromas populiariai vadinamas „Napoleono kompleksu“. Pirmą kartą jį 1926 metais apibrėžė austrų psichoanalitikas Alfredas Adleris.
2018 metais psichologas Markas van Vugtas kartu su savo komanda iš Vrije universiteto Amsterdame (Nyderlandai) vyruose identifikavo Napoleono komplekso apraiškas. Mokslininkai padarė išvadą, kad žemesnio ūgio vyrai, bendraudami su aukštesniais, elgiasi agresyviau. Pasak ekspertų, žemesni žmonės jaučiasi labiau pažeidžiami ir turi didesnį polinkį į paranoją.
Vis dėlto, labai tikėtina, kad pačiame tyrime dalyvavusių vyrų grupė buvo pernelyg maža, kad galima būtų spėti teisingą koreliaciją tarp ūgio ir agresijos. Ir anksčiau buvo atlikta panašių tyrimų, kurie davė prieštaringus rezultatus. 2007 metais Centrinio Lankašyro universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjai atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad „Napoleono kompleksas“ greičiausiai tėra mitas.
Pastarojo tyrimo metu paaiškėjo, kad žemesni vyrai rečiau praranda savitvardą, palyginti su vidutinio ūgio vyrais. Eksperimento metu tyrimo dalyviai kovėsi dvikovose ir jų metu buvo fiksuojamas jų širdžių susitraukimų dažnis. Paaiškėjo, kad aukštesni vyrai greičiau praranda savitvardą ir smogia atgal.
Vesekse (Jungtinė Karalystė) atlikto tyrimo metu buvo stebima vaikų psichologinė raida nuo tada, kai jie pradeda eiti į mokyklą, iki tol, kai jie suauga, ir nebuvo nustatyta „jokių reikšmingų asmenybės funkcionavimo ar kasdienio gyvenimo aspektų, kurie galėtų būti siejami su ūgiu“.