Gyvybės pėdsakų Marse bus ieškoma pajūriuose - tik dabar supratome, ką tyrinėjo 1997 metais nusileidęs marsaeigis  ()

Tolimoje praeityje Marse buvo vandenynų ir jūrų. Taip pat ten vykdavo katastrofiški potvyniai, kurie išgrauždavo milžiniškus kanalus. Būtent tokie kanalai, aptikti 1972 metais iš orbitos, paskatino didžiulį susidomėjimą Marsu, kaip vieta, kurioje kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.

1997 metais Marse nusileidęs Pathfinder ir iš jo išlindęs pirmasis marsaeigis Sojourner tyrinėjo vieną tokią senų potvynių užlietą žemumą, bet tą supratome tik dabar. Dar iki Pathfinder misijos pradžios buvo aišku, kad nusileidimo vieta yra didelis kanalas, tačiau nusileidus surinkti duomenys neleido atmesti hipotezės, kad kanalą sukūrė uolienų lavinos ar lavos tėkmės, o ne vanduo.

Dabar, iš naujo išnagrinėjus aplinkinių regionų duomenis paaiškėjo, kad Pathfinder nusileidimo kanalas yra tiesiai tarp senovinės jūros ir šiaurinio vandenyno baseinų. Tikėtinas jūros lygis buvo truputį žemesnis, nei kanalo, taigi vanduo iš jūros į vandenyną ištekėti galėjo tik katastrofiškų potvynių metu. Tuo tarpu jei kanalus būtų sukūrusios nuošliaužos ar lava, jie tolygiai žemėtų nuo pietinių aukštumų iki pat vandenyno.

Tokie katastrofiški potvyniai kanaluose galėjo palikti ir gyvybės pėdsakų, jei tos gyvybės buvo jūroje ar ją maitinusiuose šaltiniuose, taigi ir Pathfinder duomenys, ir ateities misijų panašiose vietose surinkta informacija gali būti labai naudinga gyvybės paieškoms Raudonojoje planetoje.

Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(11)
(4)
(7)

Komentarai ()