Kitokia Norvegijos sistema, kuri tiesiog beprotiškai efektyvi: surenka ir perdirba 97 % plastikinių butelių - kaip tai padaroma ir kokia situacija Lietuvoje? (8)
Kai kalbama apie plastikinių atliekų perdirbimą, Norvegija yra pats geriausias pavyzdys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per organizaciją „Infinitum“, Norvegija sukūrė vieną iš efektyviausių ir ekologiškiausių plastikinių butelių perdirbimo būdų, o rezultatai tokie įspūdingi, kad daugelis tautų jau seka tokiu pavyzdžiu.
Pasak „The Guardian“, ši perdirbimo schema leidžia Norvegijai perdirbti 97 proc. visų plastikinių butelių ir tik mažiau nei 1 proc. plastikinių butelių patenka į aplinką.
Be to, 92 proc. butelių yra perdirbami į tokios aukštos kokybės žaliavą, kad iš jos vėl galima gaminti gėrimų buteliukus.
Kai kuriais atvejais sistema pakartotinai panaudojo tą pačią medžiagą jau daugiau nei 50 kartų.
Tai yra puikus pasiekimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje 91 proc. pagamintų plastikų nėra perdirbami, ir kasmet 8 mln. tonų plastiko atliekų atsiduria vandenynuose.
JAV plastikinių butelių perdirbimo lygis siekia apie 30 proc., o Jungtinėje Karalystėje – tarp 20 ir 45 proc.
Kaip informuoja „Užstato sistemos administratoriaus“, Lietuvoje 2018-ais metais surinkta 92 proc. visų (ir plastikinių, ir metalinių) gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.
Tad ką Norvegija daro kitaip?
Kalbant paprastai, žmonės gauna tai, ko anksčiau negaudavo – naudos iš perdirbimo.
Dažniausiai yra pigiau pagaminti naują plastikinę pakuotę, nei perdirbti senąją. Tai kodėl įmonės bei žmonės be finansinės paramos turėtų nerimauti dėl plastikinių atliekų, patenkančių į aplinką? Sąmoningumas ir švietimas – puiku, tačiau reikia pripažinti, kad 97 proc. perdirbimo vien tokiomis priemonėmis pasiekti nepavyks.
Tad atsakymas yra paprastas – pinigai. Norvegijos modelis grindžiamas užstato sistema, o tai reiškia, kad vartotojas, pirkdamas plastikinį butelį, dar papildomai už jį sumoka 13-30 JAV centų (11-26 euro centus).
Ši įmoka gali būti susigrąžinta keliais būdais. Pirkėjas šiuos butelius gali grąžinti į specialius taromatus, kurie nuskaito brūkšninį kodą ir grąžina pinigus, arba pristatyti į įvairias mažas parduotuves bei degalines ir ten atgauti sumokėtus pinigus už pakuotę.
Įdomu, kad šie parduotuvių savininkai taip pat gauna nedidelį mokestį už kiekvieną surinktą butelį ir kai kurie iš šių pardavėjų teigia, kad tokia sistema netgi leido padidinti jų verslą ir pajamas.
Tačiau Norvegija nusitaikė ne tik į pirkėjus, bet tuo pačiu ir į plastiko gamintojus, kuriems uždėjo aplinkosauginius mokesčius.
Tačiau jei šalyje perdirbimas viršija 95 proc., tada kiekvienas plastiko gamintojas yra atleidžiamas nuo šio mokesčio. Ir kaip galima numatyti, plastikinių butelių surinkimas bei perdirbimas tiesiog šovė į viršų ir per pastaruosius 7-erius metus Norvegija perdirba daugiau nei 95 proc. plastikinių butelių.
„Infinitum“ bendrovės teigimu, nuo šios unikalios schemos atsiradimo, pas juos jau lankėsi daugelio šalių atstovai, įskaitant Škotijos, Indijos, Kinijos, Australijos ir kitų šalių, kurie domėjosi, kaip Norvegijai pavyko pasiekti tokį rezultatą.
Žinoma, skaitydami šį tekstą galvojate, kad visa tai jau puikiai girdėta ir Lietuvoje turime labai panašią plastikinių (ir ne tik jų) butelių surinkimo sistemą. Teisybė, nors ir galima, be gilesnių analizių, įžvelgti tam tikrų skirtumų.
O ir pasidžiaugti vertėtų, kad šįkart šalia Norvegijos ir Vokietijos, šalių, kuriose yra pažangiausios atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemos, minima ir Lietuva.