Kodėl ausinių laidas kišenėje visada susipainioja? Mokslininkai turi paaiškinimą  ()

Aktorius Billas Murray'us kartą pasakė: „Kaip surišti stipriausią įmanomą mazgą? Tiesiog įsidėkite ausines į kišenę ir palaukite minutę.“ Iš tiesų daugeliui tenka susidurti su situacija, kuomet panorus atsiriboti nuo pasaulio, pasiklausyti muzikos ir ištraukus kurį laiką kišenėje ar kuprinėje praleidusias ausines, kurios prieš įsikišant jas ten buvo tvarkingos, paaiškėja, kad jos kažkokiu būdu beviltiškai susimaizgė.

Tada tenka patirti kelias minutes susierzinimo ir nevilties, kol mazgai yra išpainiojami, tuo pačiu klausiant savęs, ką padariau ne taip. Ar kada nors kilo klausimas, kodėl taip nutinka?

Jei kilo – esate ne vieni. Šis klausimas kilo ir mokslininkams. Dar prieš dešimt metų jie bandė rasti atsakymą gana paprastu būdu. Jie į mažą dėžutę daug kartų įdėdami ploną vis kitokio ilgio, skersmens ir t.t. laidą, o tuomet tą dėžutę vis kitaip dešimt sekundžių purtydami ir žiūrėdami, ar laidas susipins.

Šį veiksmą jie kartojo daug kartų – jeigu tiksliai, net 3 415. Kalifornijos universiteto mokslininkai Dorianas M.Raymeris ir Douglasas E.Smithas bandė išsiaiškinti, nuo ko priklauso tai, ar laidas susipins – ar nuo jo ilgio, ar nuo skersmens, ar nuo dėžutės dydžio ir t.t.

Rezultatai buvo paskelbti 2006 m. paskelbtame moksliniame darbe, pavadintame „Spontaniškas mazgų atsiradimas judančiame laide“.

Paaiškėjo, kad pagrindinis didesnę mazgų atsiradimo tikimybę lemiantis veiksnys yra laido ilgis. Kuo ilgesnis yra laidas ir kuo ilgiau jis kratysis, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras mazgas.

D.Raymeris ir M.Smithas padarė išvadą, kad trumpesnis negu 46 centimetrų ilgio laidas nesusimaizgys beveik niekada. Pradedant nuo šio atskaitos taško ir didinant laido ilgį tikimybė, kad jis susimaizgys, vis auga. Augti ši tikimybė nustoja tik laido ilgiui pasiekus maždaug 2 metrus – nuo tada, kad ir kokio ilgio laidas bebūtų, tikimybė, kad jis per 10 sekundžių susipins, išlieka maždaug tokia pati.

Taip pat mokslininkai nustatė, kad purtant dėžutę su laidu ilgiau (ne 10, o 30 sekundžių), tikimybė, kad laidas susimaizgys, nežymiai išauga. Iš to galima daryti išvadą, kad kišenėje ar kuprinėje laidams purtantis vis ilgiau, tikimybė, kad jie susipins, pamažu artės prie 100 proc.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad Y formos laidai (tokie kaip įprastos ausinės, kurios turi tris galus), susipina netgi dar dažniau.

Vidutinis ausinių laido ilgis siekia apie 140 centimetrų, tad ausinės patenka į „rizikos zoną“. Tyrimas parodė, kad tikimybė, jog toks laidas, būdamas uždaroje erdvėje, susimegs į mazgą, siekia beveik 50 procentų. Kitaip tariant, kaskart, kai įsimetate ausines į kišenę ar į kuprinę, tikimybė, kad atsiras bent vienas mazgas, kuris jus suerzins, yra beveik viena iš dviejų.

Tyrimas taip pat parodė, kad ši tikimybė nesikeičia priklausomai nuo to, ar ausines į kišenę įsikišite bet kaip, ar gražiai suvyniosite jas į spiralę. Vienintelė galimybė to išvengti – apvynioti ausines apie kokį nors objektą arba susidėti jas į dėžutę, kurioje pirkote. Bet nei to, nei to, beveik niekas nedaro.

Ausinių laido storis ar kitos savybės, išskyrus ilgį, įtakos irgi beveik nedaro. Dėl to neverta pirkti brangesnių ausinių tikintis, kad jos bus pagamintos iš kokybiškesnių medžiagų ir dėl to raizgysis mažiau – taip nėra.

Bandymai taip pat parodė, kad susimegzti laidai gali bent į 120 skirtingų mazgų – mokėti surišti tiek skirtingų mazgų būtų garbė kiekvienam jūreiviui. Svarbiausia išvada, kurią padarė šis tyrimas – kad laisvai galintys judėti mažoje uždaroje erdvėje (kišenėje ar kuprinėje) laidai susipina patys. Dėl savo ilgio ir dėl to, kad erdvė, kurioje jie yra, nuolat juda. Nuo to, kiek atsargiai (arba ne), juos įsidėsite į kišenę, niekas nepriklauso. Tad žinokite – susipynę kišenėje laidai nereiškia, kad esate netvarkingas. Tai tiesiog fizika.

Parengta pagal „NY Times“, „Business Insider“, "Independent" ir patį tyrimą, kurį rasti galite čia.

Aut. teisės: 15min.lt

(13)
(5)
(8)

Komentarai ()