Tai turėtų būti įspūdingas vaizdas: geležies ugnikalniai metaliniuose asteroiduose  ()

Žemėje yra ugnikalnių, pro kuriuos į paviršių kartais veržiasi magma. Ledo kaustomuose Saulės sistemos kūnuose randami „ledikalniai“, pro kuriuos į paviršių veržiasi dalinai ištirpęs ledas.

Saulės sistemos jaunystėje galėjo egzistuoti ir trečias analogas – „metalkalniai“, pro kuriuos į metalinio asteroido paviršių veržėsi gelmėse esantis skystas metalas, daugiausiai geležis.

Metaliniai asteroidai yra didelių protoplanetinių kūnų liekanos; patys kūnai suiro katastrofiškų susidūrimų metu, taip atverdami masyvius metalinius branduolius. Tuo metu branduoliai dar greičiausiai nebuvo sustingę, todėl metaliniai asteroidai kurį laiką egzistavo kaip skysto metalo lašai. Stingti jie ėmė nuo paviršiaus gilyn; tai sukėlė problemą, mat stingdamas metalas traukiasi. Taigi paviršiniai asteroido sluoksniai ėmė temptis ir eižėti, o pro įtrūkimus į paviršių galėjo veržtis giliau esantis skystas metalas.

Šiandieniniuose asteroiduose „metalikalnių“ aptikti nesitikima, tačiau jų paviršiuje gali būti senovės išsiveržimų pėdsakų. Pėdsakų pobūdis priklauso nuo išsiveržusios medžiagos cheminės sudėties: grynos geležies srautai pasklistų tolygiai, o turintys lengvesnių elementų greičiausiai sproginėtų ir paliktų kraterių.

2022 metais į metalinį asteroidą Psichę išskris NASA zondas; jo surinkti duomenys padės patikrinti ir patobulinti šiuos modelius ir leis geriau suprasti, kaip formavosi planetų branduoliai.

Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(14)
(1)
(13)

Komentarai ()