Ar nusileidimas Europoje netaps mirtinais spąstais?  ()

Europos vandenyno gelmes šildo Jupiterio potvynių energija, tad visai įmanoma, kad ten esama bent jau mikroskopinės gyvybės. Tik panašu, kad nuleistas zondas gali įklimpti pusnyje.

Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai. Mat po jo paviršiumi plyti vandenynas, kuriame galima rasti mikroskopinę gyvybę. Tačiau nutupdyti kosminį zondą ant palydovo gali būti gerokai sudėtingiau, nei manyta. Kai kas tokią misiją vadina potencialiai neįmanoma.

Žemiau pateikta spalvota Europos paviršiaus nuotrauka buvo padaryta kosminiu laivu Galileo 2017 metų rugpjūtį. Atrodo, lyg Europą dengtų statmeni ledo sluoksniai. Tačiau naujo Planetologijos instituto tyrimai rodo, kad paviršius gali būti toks porėtas, kad vos nutūpęs, bet koks aparatas tiesiog prasmegtų skradžiai.

Mokslininkai praneša, kad Europoje daug dulkių. Tai – neįtikėtinai mažos, nutolusios viena nuo kitos, dalelės. Tokia medžiaga mažiau tanki už šviežiai iškritusį sniegą, todėl kam nors ant jo nutūpus, būtų labai lengva prasmegti.

Tokios išvados remiasi Europą dengiančių dalelių atspindėjimo savybes. Atspindėjimo savybes apibūdina paviršiaus atspindėtos šviesos kiekis – albedo. Paskui mokslininkai palygino surinktus duomenimis su mažo tankio dulkių – aliuminio oksido miltelių – atspindėjimo geba.

Palyginimas atskleidė kelis panašumus, rodančius, kad užšalusį palydovo okeaną dengia dulkės, kurių savybės primena aliuminio oksido charakteristika. Tai yra, paviršių palietęs kosminis aparatas atsidurtų mirtinuose spąstuose.

Žinoma, savo teorijai patvirtinti tyrėjams teks gauti daugiau duomenų. Mat, anksčiau panašūs nuogąstavimai buvo išsakomi ir mūsų Mėnulio atžvilgiu, tačiau jie, kaip žina, nepasitvirtino.

Planetologijos instituto tyrėjas sako:

Žinoma iki robotzuoto kosminio laivo Luna-2 nutupdymo 1959 metais buvo nerimaujama, kad Mėnulį gali dengti mažo tankio dulkių sluoksnis. Ir tada bet koks aparatas turėjo įklimpti. Tačiau svarbu atminti, kad nuotolinis tokių objektų kaip Europa stebėjimas regimųjų spindulių diapazone, pateikia informaciją tik apie pačius viršutinius paviršiaus sluoksnio mikronus“.

Naujo tyrimo rezultatus NASA jau sužinojo, tačiau būsimų Europos tyrimo misijų atsisakyti neketina. Tikimasi, kad 2023-2025 metais gali startuoti erdvėlaivis Europa Clipper. Jo tikslas – iš arčiau ištirti palydovą ir įvertinti, ar ledo dengiamame okeane yra gyvybės statybinių blokų.


v-kosmose.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(33)
(1)
(32)

Komentarai ()