Airijoje stovi už patį Stounhendžą senesnis kapas, bet niekas nežino nei kas, nei kam jį statė  ()

Kai kalbos pakrypsta apie seniausius pasaulio statinius – dažniausiai prisimename paslaptingąjį Stounhendžą, pastatytą maždaug 3000 metais pr.m.e., ir Cheopso piramidę, pradėtą statyti maždaug 2570 metais pr.m.e. Tačiau yra ir dar vienas statinys, kuris yra toks pat paslaptingas, kaip jau minėtieji, – be to, jis net ir senesnis.

Airijoje, Myto grafystėje stovintis Niugreindžo kapas buvo pastatytas 3200 metais pr.m.e. Tiesa, modernieji žmonės šį statinį atrado tik 1699 m., kai vietinis dvarininkas nusprendė nukasti šią kalvą ir panaudoti akmenis kitam statiniui. Niugreindžo kapas yra populiariausias iš visų Airijos Bru na Boino kapaviečių.

Niugreindžo kapas atrodo kaip didelė apvali kalva, kurią juosia raižyta dekoratyvinio akmens juosta. Viduje yra koridorių ir menių, kuriose buvo rasta žmogaus kaulų.

„Atliekant kasinėjimus, buvo rasti bent penkių žmonių kaulai, tačiau anksčiau jų galėjo būti ir daugiau. Didelė dalis kaulų yra kremuoti. Panašu, kad mirusiesiems buvo paliekami ir iš kreidos bei kaulų pagaminti papuošalai, kartais ir poliruoti akmenys“, – rašoma Airijos UNSECO Pasaulio paveldo naujienų svetainėje.

Įspūdingo dydžio kapas

Niugreindžo kapo statyboms buvo panaudota apie 200 000 tonų akmens. Didelė dalis medžiagų, reikalingų statyboms, buvo gabenama iš netoliese esančių vietovių, tačiau granitas ir kvarcas buvo gabenamas iš daug toliau – greičiausiai Viklou miesto ir Dundalko įlankos.

Šis apvalus, inksto formos kapas yra 12 metrų aukščio, 76 metrų pločio ir užima apie 4500 kvadratinių metrų plotą. Jo pamatą sudaro 97 akmenys, ir kai kurie iš jų yra puikiai dekoruoti. Įėjimą žymintis akmuo ir kai kurie kiti detaliai dekoruoti rieduliai yra laikomi vienu didžiausiu Europos neolito amžiaus meno pasiekimų.

„Panašu, kad į šio kapo statybas buvo investuota labai daug laiko ir darbo – o tai reiškia, kad bendruomenė, kuri pastatė šį statinį, turėjo būti labai organizuota ir vienu metu atlikti skirtingus statybos darbus“, – rašoma naujienų svetainėje.

Vienas labiausiai stebinančių faktų apie Niugreindžo kapą yra tas, kad jis yra suderintas ir astronomiškai: kiekvienais metais, per žiemos lygiadienį – trumpiausią metų dieną – Saulės šviesa nušviečia pagrindinį kapo taką. Saulei kylant, spinduliai ryškėja ir taip nušviečia visą kapo menę. Šis įvykis trunka 17 minučių, o prasideda 9 valandą ryto.

Kas pastatė – kol kas nežinoma

Šis statinys, pastatytas 500 metų anksčiau už Cheopso piramidę, išties stebina mokslininkus ne mažiau kaip ir populiariausi senoviniai statiniai – tokie, kaip Stounhendžas.

„Boyne slėnyje neolito amžiuje žiemos lygiadienis žymėjo naujų metų pradžią – tai buvo gamtos atgimimo ženklas, metas, kai žmonės vėl galės pradėti auginti derlių. Šis metas žmonėms taip pat galėjo reikšti gyvybės pergalę prieš mirtį“, – rašoma Airijos UNESCO naujienų svetainėje.

Labiausiai mokslininkams įdomu – kas gi pastatė šias Bru na Boina kapavietes? Kol kas jie turi per mažai duomenų, kad galėtų į tai atsakyti.

„Nugreindžo kapas verčia manyti, kad jis buvo statomas kokiai nors karališkai šeimai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad taip iš tiesų buvo. Štai Egipte įrodymų turime daugybę, Airijos kapaviečių atveju – jų paprasčiausiai nėra“, – teigia archeologė Claire O-Kelly.

„Mes nežinome, kas pastatė Bru na Boino kapavietes. Airijoje šiandien jų yra išlikę 200, bet buvo daugiau. Manoma, kad tokių kapų statymo tradicija į Airiją atkeliavo iš Bretanės – istorinės srities Prancūzijoje, tačiau jei kalbėtume apie žmones, kurie užsiėmė statybomis – apie tai kol kas pratiškai nieko nežinome“, – sako mokslininkė.

Parengta pagal „The Vintage News“

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(36)
(2)
(34)

Komentarai ()