Mokslininkai patvirtino, kam iš tikro buvo naudojami šimtai didžiulių akmeninių indų: čia klestėjo kažkokia didelė nežinoma civilizacija  (3)

Akmenų plynė - vienas svarbiausių ir vienas įspūdingiausių Pietryčių Azijos archeologijos objektų. Čia - daugybė didžiulių akmeninių indų, kurie atrodo kaip gėlių vazonai ar tuneliai į požeminį pasaulį. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai patvirtino beveik 90 metų senumo hipotezę - šie indai turėjo labai specifinę paskirtį.

Niekas tiksliai nežino, kada akmenų plynė buvo suformuota. Manoma, kad procesas prasidėjo penktame amžiuje prieš mūsų erą ir tęsėsi maždaug 1000 metų. Iš tikrųjų, tai nėra viena vieta - šiuo metu Laose identifikuota bent 90 tokių plynių. 1930 metais prancūzų archeologė Madeleine Colani paskelbė hipotezę, teigiančią, kad tai - kapavietės. Ir, panašu, dabar šią hipotezę mokslininkai gali patvirtinti galutinai.

Iš pat pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į tokią Colani nuomonę. Kodėl kas nors geležies amžiuje rankomis būtų skaptavęs akmenis, kad į juos vėliau dėtų mirusiuosius? Ar ne per daug darbo? Juk tose vietose buvo paplitę ir kur kas praktiškesnių laidojimo būdų.

Tačiau per kelis dešimtmečius daugėjo archeologinių radinių patvirtinančių šią hipotezę. Buvo randama aukų dievams ir net žmonių liekanų. Naujausias Laoso ir Australijos mokslininkų tyrimas galutinai patvirtino šią hipotezę. Kai kuriuose uždaruose induose buvo rasta žmonių kaulų. Ir jų randama daugybėje šių objektų. Iš viso Laose yra apie 400 tokių akmeninių indų, kiekvienas sveria po kelias ar kelioliką tonų.

Tai kas tuos indus sukūrė? Kažkokia didelė civilizacija, užėmusi labai didelį plotą dabartiniame Laose ir kaimyninėse valstybėse. Tiek apie šią kultūrą gali pasakyti mokslininkai. Dabar šie akmeniniai indai jau vadinami kapavietėmis, tačiau jų tyrimai vis tiek yra labai sudėtingi.

Reikalas tame, kad tose vietose yra milijonai nesprogusių bombų - tai yra Vietnamo karo palikimas. Tai šiek tiek stabdo kasinėjimus, todėl prireiks nemažai laiko, kol apie tą paslaptingą civilizaciją žinosime daugiau.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(46)
(6)
(40)

Komentarai (3)