Ankstyvųjų mirtinos ligos – plaučių vėžio – simptomų nėra, sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas. Tačiau, pabrėžia onkologas, yra rizikos veiksniai, apie kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Pirmasis veiksnys, teigia prof. S. Cicėnas yra rūkymas, o antrasis – mus supanti aplinka. Pavyzdžiui, asbesto stogai.

Pagal Higienos instituto statistiką, Lietuvoje mirties priežastys dėl navikų užima antrą vietą (po mirčių dėl širdies ir kraujotakos ligų), o daugiausiai gyvybių iš vėžių jau kelerius metus (2010 – 1302, 2016 – 1293, 2017 – 1231) pasiglemžia trachėjos, bronchų ir plaučių navikai.

Mirtingumas nuo plaučių vėžio šalyje lėtai mažėja tarp vyrų, bet didėja tarp moterų.

Liga tyliai vystosi metų metus

„Plaučių vėžys yra liga, su kuria šiandien galima gyventi“, – tikina profesorius. Anot jo, per paskutinius 20 metų įvyko dideli pokyčiai plaučių vėžio gydyme.

„Pirmoji plaučių vėžio gydymo revoliucija buvo, kai 1997 metais buvo atrasti chemopreparatai. Sakėme, kad tai pats geriausias gydymas, jog galime pasiekti ilgesnį išgyvenamumą. 2000 metais buvo atliktas kitas tyrimas, kuris sulygino visus chemopreparatus ir parodė, kad tik 20 proc. chemopreparatai gali pagerinti gydymo efektyvumą.

Antroji revoliucija buvo tuomet, kai atradome mutacijas navike. Pagaliau supratome, kodėl vieniems chemoterapija veikia, o kitiems – ne. Atsirado pirmos, antros, trečios ir ketvirtos kartos inhibitoriai“, – pasakoja S. Cicėnas.

Šiandien vyksta trečioji revoliucija – imunoonkologija. „Seniau nebuvo manoma, kad plaučių vėžys, kaip melanoma ar inkstų navikas, yra imunogeninis vėžys. Dabar tai žinome ir atsirado vaistai, kurie nutraukia jungtį tarp navikinės ląstelės ir limfocitų, atpalaiduoja limfocitus arba imuninę sistemą ir ji gali toliau kovoti su naviku“, – sako medikas.

Pašnekovas teigia, kad dėl šių pokyčių plaučių vėžio gydyme, dabar IV stadijos liga sergantys pacientai gyvena ne kelis mėnesius, o metus. „Yra tik vienas dalykas, kurio mums nepavyksta padaryti – sumažinti ligonių, kurie serga IV stadijos plaučių vėžiu, skaičių. Deja, sukis nesisukęs – 80 proc. pacientų turi vietiškai išplitusį arba išplitusį vėžį. Visi kiti atvejai yra ankstyvos stadijos. Ligonių yra daug, tačiau problemų dėl ligos diagnozės, tyrimų nėra. Problema yra kaip gydyti pacientą, kai vėžys yra taip išplitęs“, – atvirauja onkologas.

Plaučių vėžys, pabrėžia S. Cicėnas, neišsivysto „žaibiškai“. „Jis vystosi metais ir pacientai į medikus kreipiasi per vėlai. Visą laiką turime ugdyti žmonių onkologinį budrumą. Labai pamokantis atvejis, kai ateina žmona į polikliniką išsitirti ir vyrą atsiveda tik tam, kad jam padarytų plaučių nuotrauką. Jis neturi jokių skundų. Padaro plaučių nuotrauką ir randa plaučiuose šešėlį.

Tą žmogų operavome, radome ankstyvos stadijos plaučių vėžį. Sakiau: padėkokite savo žmonai, kad jus atvedė. O jam net nebuvo į galvą atėję, kad reikia tirtis. Jei toks pacientas ateitų po dviejų metų, kai atsiranda simptomai, tai būtų visai kita liga“, – pasakoja onkologas.

Koreliacija yra aiški

Pasiteiravus, kokie yra plaučių vėžio rizikos veiksniai, medikas nevynioja žodžių į vatą ir sako, kad pirmasis rizikos veiksnys – rūkymas. „Dovanokite, bet su rūkymu tikrai galime kovoti: turime auklėti visuomenę taip, kad 5-6 klasėje berniukai ir mergaitės, kurie į rankas paima cigaretes, mestų jas ir nerūkytų. Jei sumažinsime rūkalių skaičių, sumažinsime sergamumą ir mirtingumą nuo plaučių vėžio. Tos šalys, kurios sumažino rūkymą, gavo tokius rezultatus. Koreliacija čia yra aiški“, – sako S. Cicėnas.

Profesorius griežtai teigia, kad nereikia filosofuoti ar žaisti kažkokių žaidimų: nėra skirtumo ar rūkoma aktyviai, ar pasyviai, ar asmuo rūko elektronines cigaretes, ar „kaitina“ – visa tai rūkymas ir visa tai sukelia vėžį.

„Pastebėjome, kad asmenims, kurie rūko pasyviai, išsivysto labai piktybiškos plaučių vėžio formos, kurios yra itin sunkiai gydomos. Jeigu moteris gyvena vyro rūkaliaus aplinkoje, gali būti, kad ji susirgs plaučių vėžiu, o ne vyras. Jos susirgimo forma bus žymiai sudėtingesnė gydymo atžvilgiu nei rūkančio vyro.

Elektroninės cigaretės taip pat sukelia vėžį. Kaitinimo tabakas – be abejonės, sukelia vėžį. Jį mėgsta pristatyti kaip „labai sveiką“. Jūs galite aiškinti, kalbėti, reklamuotis, prašau, bet klinikiniai tyrimai parodo tiesą ir visi medikai kalba: nustokite rūkyti elektronines cigaretes, jos irgi sukelia vėžį“, – tiesiai šviesiai rėžia pašnekovas.

Daugiau klausimų nei atsakymų

Tačiau, teigia onkologas, yra ir tų, kurie visą gyvenimą nerūkė, bet vis tiek suserga plaučių vėžiu. „Mes kalbame apie rūkymą, o kiti sako: aš visą gyvenimą rūkiau ir nesergu, o kitas sako, kad nerūkiau ir sergu, kodėl? Tada prasideda aplinkos tyrimai bei genetika. Tai yra oras, kuriuo mes kvėpuojame, tai vanduo, kurį mes geriame, tai dirvožemis, iš kurio mes paimame maistą ir valgome. Visa aplinka sukuria sąlygas, kuriose gali vystytis vėžys“, – pabrėžia medikas.

Moterims, sako jis, būna organizmo hormoninis disbalansas. „Yra hormonai, kurie sukelia krūties vėžį. Pasirodo, kad jų aukšta raiška moters organizme sukelia ir plaučių vėžį. Plaučių navikuose randami tie patys hormonai, kaip ir krūties navikuose. Jei moteris nesusirgo krūties vėžiu, ji gali susirgti plaučių vėžiu“, – akcentuoja S. Cicėnas.

Onkologas sako, kad yra labai daug įvairių faktorių ir tiesiai šviesiai pasakyti, kodėl nerūkantys žmonės serga plaučių vėžiu – be galo sudėtinga. „Turime daugiau klausimų nei atsakymų. Azijiečiai sugalvojo, kad jie serga plaučių vėžiu todėl, kad labai daug maisto verda aliejuje. Aliejaus dūmai yra nuodingi. Nors nerūko, jie kvėpuoja aliejaus dūmais ir todėl tiek daug žmonių Azijoje serga plaučių vėžiu“, – pasakoja profesorius ir priduria, kad tai tik pretekstas, bandymas pateikti atsakymą į klausimą, kuriam atsakymo šiai dienai dar neturime.

Onkologas pabrėžia, kad Lietuvoje yra viena opi problema, apie kurią visai nekalbame. Tai asbestas, kuris seniau buvo labai plačiai naudojamas statybose: asbestinis šiferis, kuriuo dengtas ne vieno namo stogas, asbestinės lubų plokštės ir t.t. „Žmonės kvėpuoja asbesto dulkėmis. Asbestas sukelia plaučių vėžį. Su norvegais mokslininkais atlikome tyrimą, kurio metu šalinome plautį ir tyrėme sveiką audinį. Sveikame audinyje radome daug asbesto kristalų. Tai rodo, kad asbestas patenka jau ne į pleurą, bet į plaučius. Tad būdami aplinkoje, kurioje yra šiferiniai stogai, galime susirgti plaučių vėžiu. Faktorių yra daug ir mes negalime pasakyti, kad nedarykite taip ir jūs nesirgsite. Taip nėra. Todėl ši problema tokia sudėtinga“, – sako S. Cicėnas.

Ankstyvos stadijos simptomų – nėra

Aptarus plaučių vėžio rizikos veiksnius galima kalbėti ir apie ankstyvo plaučių vėžio simptomus. Tačiau profesorius tik gūžteli pečiais ir atsako, kad simptomų – nėra.

„Jei būtų ankstyvų simptomų, žmonės kreiptųsi į medikus anksčiau. O kai atsiranda simptomai – liga gali būti jau pažengusi. Jei žmogus kažką pajuto, atėjo anksčiau pas gydytoją, dar galime ligą pastebėti, kol ji ankstyvojoje stadijoje. Tačiau lietuviai kantrūs, jie ateina tada, kai jau yra sunku. Tuomet nustatome ligą ir matome, kad ji yra vietiškai išplitusi arba išplitusi“, – sako S. Cicėnas.

Tačiau, medikas primena, kad dabar plaučių vėžys yra gydoma liga. „Šią ligą galime gydyti ir pasiekti gerų rezultatų. Tai yra labai daug, kai kalbame apie mirtiną ligą. O plaučių vėžys – mirtina liga. Tai reikia suprasti“, – pabrėžia onkologas.

Pasiteiravus, kokie gali pasireikšti plaučių vėžio simptomai, profesorius vardija kosulį, dusimą, kosėjimą krauju, prakaitavimą, karščiavimą. „Yra aibė simptomų. O kaip dažniausiai būna? Žmogus kreipiasi į medikus, randamas kažkoks patamsėjimas plaučiuose. Visi galvoja, kad čia uždegimas. Gydo nuo uždegimo, jis nepraeina, tada siunčia pulmonologui, jis pasižiūri, daro tyrimus ir randa vėžį.

Kiekvienas žmogus turi tikrintis savo sveikatą. Vienas dalykas yra kaip tu turi tikrintis sveikatą, kai tau 30 metų, o kitas kaip 40, trečias – kai 50 metų. Kai kurios ligos turi profilaktines programas. Plaučių vėžio atsitiktinės patikros, vadinamos skryningu, Lietuvoje dar nėra. Ar bus – klausimas, nes tai yra labai brangu. Bet žmogus turi rūpintis savo sveikata“, – akcentuoja S. Cicėnas.

Privalu tikrintis sveikatą

Anot jo, gyvenimas nepriklausomybės laikais pagerėjo: mus supa graži aplinka, žmonės dirba, keliauja, statosi namus. „Pagrindinis dalykas dabar yra liga. Ji ateina, kai rūpiniesi viskuo, tik ne savimi. Ji ateina ir tau nieko nebereikia. Žmonės turėtų pradėti rūpintis savimi ir nueiti profilaktiškai pasitikrinti, nepriklausomai nuo amžiaus grupės.

Tai vienos dienos darbas: užsirašei, atėjai, tau padarė kraujo tyrimą, padarė plaučių nuotrauką – paprastą plaučių nuotrauką! Ir jei yra neaiškūs pakitimai, iškart tiriama išsamiau. Kai žmogus nieko nedaro ir ateina, kai jau yra simptomai, tai ką mes galime padaryti dėl jo?“ – retoriškai klausia profesorius.

S. Cicėnas teigia, kad 40 metų sulaukę vyrai ir moterys savo sveikatą turėtų pasitikrinti bent kartą per dvejus metus. Sulaukę 50 metų, turėtų sveikatą tikrintis vieną kartą metuose, o 60 metų sulaukę turėtų tuo labiau apsilankyti pas medikus. „Tai turėtų būti bendras kraujo tyrimas, plaučių nuotrauka, galbūt echoskopija. Vyrams nuo 40 metų galėtų būti ir prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Žmonėms tai turėtų būti įaugę į kraują. Kodėl užsieniečiai anksčiau diagnozuoja ligas? Nes jie eina ir tikrinasi“, – pabrėžia onkologas.

S. Cicėnas sako, kad Lietuvoje nėra plaučių skriningo, tad belieka tik profilaktiniai tyrimai. „Reikia pradėti rūpintis savimi: ne savo mašina, namu, sodu ar sodyba, o savimi. Jei esi labai sveikas, tai gali kitais dalykais rūpintis. O jei su tavo automobiliu yra viskas gerai, bet tu susergi – tau jo tikrai nebereikia“, – tiesiai šviesiai sako S. Cicėnas.

Komentarai ()