Ar žinojote, jog žirgai turi išskirtinę savybę skaityti žmonių emocijas ()
Žmonės su arkliais bei žirgais gyvena ir dirba jau daugiau nei 5000 metų. Be arklio žmogus nebūtų galėję sukurti moderniosios civilizacijos - arklių jėgos reikėjo tempti plūgams, traukti vežimams, nešti į mūšius karius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kad žmogų galima laikyti grobuonimi, o arklį ir žirgą – net toną sveriančia auka, žmonės ir žirgai sugebėjo užmegzti ryšį dėl juos vienijančios kalbos: emocijų. Patyrę raiteliai ar dresuotojai geba perskaityti net ir subtiliausias pavienų žirgų emocijas remdamiesi žiniomis, kurios perduodamos iš vieno raitelio kitam, o taip pat dėl daugelio metų atliktų bandymų ir klaidų. Kitaip tariant, kol pradedami matyti ausų sukiojimai, irzlūs uodegos judesiai ar akies patraukimai, galima patirti daugybę nubrozdinimų ar traumų.
Žirgai taip pat sugeba skaityti žmonių emocijas - kartais ypač tiksliai - pranešdami apie mūsų liūdesį ar nervingumą kartais net prieš mums patiems tai pastebint. Kaip savo knygoje „Redburn“ pažymėjo Hermanas Melville‘is, nei vienas filosofas negali mūsų taip suprasti, kaip šunys ir žirgai.
Šiandieninis prijaukintas žirgas Equus caballus yra sutramdyta žirgų, kurie klajojo Ledynmečio metu, versija. Šie žirgai per daugybę metų buvo išvesti selektyviai. Tačiau žirgų gebėjimas megzti sudėtingus socialinius santykius kilo iš senesnio evoliucinio palikimo, kai žirgai gyveno itin vieningose 5-10 narių grupėse. Šiose kaimenėse kumeliukai, kumelaitės, eržilai ir kumelės (šios buvo itin pastabios matriarchės, nepaisant triukšmingų eržilų pasirodymų) suformuodavo itin artimus emocinius santykius. Dabar šioms kaimenėms priklauso ir žmonės: prijaukinti žirgai reaguoja net ir į mažiausius balso tono pokyčius, prisilietimų kokybę ar raitelio kūno įsitempimo laipsnį.
Žirgų gebėjimas skaityti žmonių emocijas garsų ir prisilietimų būdu yra išskirtinis. Tačiau žirgai taip pat gali skaityti ir žmonių veido išraiškas. Šis pažangus sugebėjimas, kuris prieš tai buvo pastebėtas tik šunyse, paneigia mitą, kad žirgų regėjimas yra prastas. Nors žirgai nemato spalvų bei turi akląją zoną priešais save dėl to, kad jų akys yra galvos šonuose, jų regėjimas yra geresnis nei naminių kačių ar šunų.
Sasekso universiteto mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Amy Smith kartu su patyrusia gyvūnų elgesio mokslininke Karen McComb, 28 žirgų grupei parodė didžiules nuotraukas, kuriose buvo matomi žmonių veidai su teigiamomis (šypsojimasis) arba neigiamomis (suraukti antakiai) emocinėmis išraiškomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad žirgai sugeba automatiškai atskirti šias dvi emocijas ir žino, ką jos reiškia.
Žirgai į piktus veidus žiūrėdavo labiau kaire akimi - o tai reiškia, kad gyvūnas mąsto kairiuoju smegenų pusrutuliu, kur yra apdorojami baimę provokuojantys dirgikliai. Ši reakcija yra plačiai aprašyta darbuose tiek apie šunis, tiek apie žirgus. Žirgų širdies ritmas matant piktus veidus taip pat padažnėjo. Sugebėjimas atskirti piktą nuo besišypsančio raitelio prijaukintam žirgui yra naudinga savybė - mat piktas raitelis dažniausiai iššaukia liūdnas pasekmes.
Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad žirgai tiesiog pritaiko iš savo protėvių įgytą savybę skaityti vienas kito snukio išraiškas, o taip pat ir morfologiškai skirtingų rūšių, šiuo atveju – žmonių. Tie patys mokslininkai iš Sasekso universiteto dar seniau išsiaiškino, kad žirgai turi 17 skirtingų snukio išraiškų – daugiau nei šunys (16) ar šimpanzės (14) – o dauguma šių išraiškų yra panašios į žmonių veido išraiškas, tokias kaip suraukti antakiai ar iš baimės išplėstos akys.
Tiesa, žmonės iš viso turi 27 skirtingas veido išraiškas. Tiesa, šiuo atveju tyrimai buvo atlikti su žirgais iš jojimo mokyklų, kur jie kasdien bendrauja su žmonėmis, todėl veido išraiškų skaitymo gebėjimą galėjo išmokti per savo gyvenimą. Ankstesni tyrimai parodė, kad artumas buvo lemiamas faktorius šunų gebėjime atpažinti žmonių išraiškas - mat jie bandymuose su savo šeimininkais pasirodydavo geriau nei su nepažįstamais žmonėmis.
Nors šie naujausi atradimai nestebina tų, kurie kasdien dirba su žirgais, jie tampa dar viena dalimi itin sudėtingos emocinės kalbos, kuria dalinasi žmonės ir kitos rūšys. Žirgų gebėjimas skaityti veido išraiškas padeda paaiškinti žirgų terapeutinį ir net dvasinį poveikį žmonėms, aprašytą mūsų mene bei istorijose, išraižytose dar ant urvų sienų.
Ir nors žirgai nekalba žodžiais, tampa aišku, kad jie vadovaujasi emocijomis - kurios ne tiek jau skiriasi nuo žmonių reiškiamų emocijų.
