Širdį turime ne tik mes, tai kodėl žmonės yra vienintelė rūšis taip dažnai patirianti širdies smūgį?  ()

Širdies smūgis ištinka vis daugiau žmonių. Stresas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba – visi šie faktoriai didina infarkto riziką. Visgi esame vienintelė rūšis šioje planetoje, kuri nuo šios ligos nukenčia taip dažnai. Kodėl?

Mokslininkai teigia, kad geno, kuris neleisdavo kraujagyslėms užsikimšti, mes netekome prieš 2 ar 3 milijonus metų. Galima teigti, kad vieno geno praradimas kardinaliai pakeitė ir žmonijos evoliucijos kelią, skelbia „The Guardian“.

Gali pražudyti ir visiškai sveikus

Miokardo infarktas įvyksta, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, užspaudžia spazmas arba užkemša trombas.

Neatsistačius kraujotakai po 20–40 min., prasideda svarbūs biocheminiai pokyčiai širdies raumens ląstelėse, kurios po 6–8 valandų būna padidėjusios, nelygios, tarp jų susidaro plyšiai, branduoliai išsitempia, ilgėja, juose atsiranda sąsmaukėlė, ląstelės pakinta ir galiausiai suyra.

Aterosklerozė arba kraujagyslių siaurėjimas gali sukelti širdies smūgį arba insultą, o nuo šių ligų miršta apie trečdalis žmonių.

Nors yra daugybė riziką didinančių faktorių (viršsvoris, rūkymas ir t. t.), tačiau 15 proc. žmonių širdies smūgis ištinka, net jei jie gyveno sveiką ir kokybišką gyvenimą.

Žmogaus unikalumo mįslė

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, šimpanzes, gana artimas mūsų giminaites, infarktai ištinka itin retai. Ši liga progresuoja labai lėtai, net tais atvejais, kai šimpanzės organizme yra per daug cholesterolio.

„Tai visada buvo mįslė. Kodėl šiuo klausimu esame tokie išskirtiniai“, – klausė Kalifornijos universiteto profesorius Ajitas Varkis. Jis vadovavo tyrimui, kurio metu buvo analizuojami genetiniai mechanizmai, darantys įtaką kraujagyslėms.

Prieš 2–3 milijonus metų mūsų protėviai įgijo genetinę mutaciją, kuri inaktyvavo geną, vadinamą CMAH, todėl mums pradėjo trūkti molekulių (sialinių rūgščių). Eksperimento metu mokslininkai genetiškai modifikavo peles, kad joms taip pat trūktų minėtų rūgščių. Jie nustatė, kad šių pelių aterosklerozė buvo beveik du kartus stipresnė nei nemodifikuotų pelių.

Mėsa – Trojos arklys?

Tyrėjai taip pat aiškinosi, kokia mėsos (raudonos) įtaka. „Kai žmonės valgo gyvūnų mėsą, kurioje yra Neu5Gc molekulių jie tarsi į savo vidų įleidžia Trojos arklį. Jis patenka vidun ir sukelia imuninį atsaką“, – aiškino A. Varkis.

Laboratorijoje genetiškai mofifikuotos pelės buvo maitinamos riebiu maistu, kuriame buvo daug Neu5Gc molekulių. Šių pelių aterosklerozė suintensyvėjo 2,4 karto, jei jas lyginsime su nemodifikuotomis pelėmis, kurios taip pat buvo šeriamos riebiu maistu.

„Tai įdomus, galbūt revoliucinis darbas, ypač mokslininkų evoliucinis požiūris ir ryšys su metabolizmu“, - sakė Londono imperatoriškojo koledžo širdies ir kraujagyslių medicinos ir reumatologijos profesorius Dorianas Haskardas, kuris nedalyvavo tyrime.

Mutacija darė mus bėgikais

Tiesa, jis įspėjo, kad pelių tyrimo rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikomi žmonių atveju. „Pelių tyrimo metu ši liga buvo labai pagreitinta, todėl reikia daug daugiau nuveikti dėl asociacijos su žmonėmis“, – pridūrė jis.

Nors aterosklerozė gali būti pražūtinga, tiriamo geno inaktyvacija nėra bloga. „Tai natūrali ir nuolatinė žmogaus mutacija, mes negalime jos atsukti atgal. Tiesą sakant, nenorime jos pakeisti, nes ji turi daug gerų efektų. Pavyzdžiui, ji padeda paaiškinti, kodėl žmonės gali nubėgti ilgus atstumus”, – dėstė A. Varkis.

Mokslininkas teigia, kad dabar sieks sukurti preparatus, kurie leis daug mėsos suvalgantiems žmonėms gauti naudingąsias medžiagas, tačiau pašalins neigiamą poveikį.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(14)
(2)
(12)

Komentarai ()