Kodėl šių kardų galai turi tokius ryškius kablius? Ir kodėl su jais nesitreniruojama tradicinių kovos menų mokyklose? (Video)  ()

Susidomėjimas Rytų kultūra ir istorija neblėsta, todėl pasaulyje vis dar yra daug tradicinių kovos menų mokyklų. Čia entuziastai mokosi valdyti senovinius ginklus ir kartais jais treniruojasi vienas prieš kitą. Tik ne šiuo kardu - nors tai yra tradicinis Šiaurės Kinijos ginklas, juo mokiniai poromis nesitreniruoja.

Tai - tradicinis kiniškas kardas su kabliu, dar vadinamas fu tao, hu tou gou arba šuang gou. Šie kardai kartais vis dar naudojami pasirodymams - meistras mojuoja šiuo kardi ore, braižydamas įvairias figūras ir demonstruodamas, kaip gintųsi nuo įsivaizduojamo priešininko kirčių. Tuo tarpu kiti kardai dažnai naudojami ir kur kas intensyvesnėms treniruotėms vienas prieš vieną. Tiesa yra ta, kad kardai su kabliais turi per daug aštrių, smailių galų, kuriais būtų per daug lengva netyčia sužeisti treniruočių partnerį ar save - teisingų, saugių pozicijų yra visai nedaug.

Tokie kardai visada naudojami poromis. Naudotojo ranką saugo riesti ašmenys su smailiais galais, o pagrindinių ašmenų gale - smailus kablys. Negana to, kitame rankenos gale - dar vieni trumpesni ašmenys. Taigi, nepatyręs žmogus tokiu kardu turi mosuoti itin atsargiai, nes jis gali sužeisti net tada, kai jums atrodys, kad jį laikote teisingai.

Tiesa, kiniškas kardas su kabliu yra galandamas pakankamai keistai. Ranką saugantys trumpi riesti ašmenys dažnai nėra galandami, nes jie naudojami blokuoti priešininko kirčiams. Kablys taip pat gali būti galandamas arba negalandamas - priklauso nuo kardo savininko pasirinkimo. Net ir visa kardo nugarėlė gali būti negalandama, taip paliekant vienintelius aštrius ašmenis po tuo dideliu piemenio lazdos formos kabliu.

Pats kablys, beje, kaip manoma, buvo skirtas priešininkams pargriauti. Iš pradžių tradicinių kovos menų meistrai manė, jog kabliais turėtų būti sugaunamas priešo kalavijas, tačiau dėl tokio dizaino ir kampų, kuriais šie kabliai suformuoti, sugauti kitus ašmenis būtų pakankamai sudėtinga. Profesionalūs kinų kariai tokių kardų niekada nenaudojo.

Beje, nors manoma, kad tai yra senovinis ginklas, galimai atsiradęs 12-13 amžiuje, vieninteliai išlikę pavyzdžiai buvo pagaminti 19 amžiaus pabaigoje arba 20 amžiaus pradžioje. Tiesa, jie buvo aštrūs, todėl galima spėti, kad šie ginklai nebuvo gaminami kaip dekoracija. Bet kuriuo atveju, šiandien tai - vienas šiurpiausiai atrodančių istorinių šaltųjų ginklų.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(16)
(1)
(15)

Komentarai ()