Lietuvos lazerių ekspertai sukūrė tokį lazerį, kuris gali naikinti branduolines atliekas  (1)

Lietuvos lazerių fizikos ekspertai sukūrė ultratrumpų impulsų lazerį, kuris gali naikinti branduolines atliekas ir jų skilimo pusperiodį sumažinti nuo dešimčių tūkstančių metų iki kelių sekundžių, valandų ar mėnesių, priklausomai nuo veikiamos medžiagos, rašoma pranešime spaudai.

Pavienių ciklų femtosekundinė didelio intensyvumo lazerio sistema (SYLOS, Single Cycle Femtosecond high-intensity laser system), kuriama bendromis įmonių „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“ mokslininkų pastangomis, yra didelio intensyvumo, ultratrumpų impulsų lazeris, gebantis išspręsti pasaulinę branduolinių atliekų valdymo problemą.

Mokslininkai tvirtina, kad pikinė SYLOS galia atominės elektrinės galią viršija tūkstančiais kartų ir kad tokie impulsai gali būti taikomi ir mokslo tiriamiesiems darbams, ir branduolinėms atliekoms skaidyti.

Fizikos ir technologijų mokslo centro Vilniuje Eksperimentinės branduolinės fizikos laboratorijos vadovas Artūras Plukis pasakojo, kad energijos gamyba branduolių skaidymo būdu sukuria radioaktyvias branduolines atliekas, kurios sukraunamos į uždaras talpas ir saugomos labai ilgą laiką.

„Šiuo metu branduolinių atliekų šalinimas vykdomas arba saugant tas atliekas antžeminėse saugyklose, arba užkasant jas po žeme, priklausomai nuo radioaktyviųjų medžiagų skilimo pusperiodžio. Tokie šalinimo būdai kelia susirūpinimą dėl saugumo, nes dalis tokių atliekų yra saugoma netoli nuo tankiai apgyvendintų vietovių, o itin didelio radioaktyvumo atliekos turi būti saugomos iki dešimčių tūkstančių metų“, – sakė jis.

Bendrovės „Ekspla“ atstovai teigė, kad pirminę idėją, jog tokiais lazeriais būtų galima spręsti branduolinių atliekų problemą, iškėlė 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Gérardas Mourou, išradęs metodą, kuriuo remiantis vėliau sukurti ultratrumpų, labai didelio intensyvumo impulsų lazeriai.

Tiesa, nors SYLOS lazeriui prognozuojama labai šviesi ateitis, iki jo taikymo praktiniais tikslais ir pramoniniais mastais reikia įveikti kelias kliūtis, tvirtina bendrovės „Šviesos konversija“ Mokslinių lazerių sistemų padalinio vadovas Darius Gadonas.

„Esame įsitikinę, kad tokius lazerius, kaip SYLOS, galima pritaikyti globaliai branduolinių atliekų problemai spręsti, kad to nereikėtų daryti ateities kartoms. Tačiau tai, kaip greitai sugebėsime tai padaryti priklauso nuo vyriausybių politinės valios, nes tokio tipo lazeriai ir jiems reikalinga infrastruktūra galėtų kainuoti ir milijardais eurų už vieną sistemą“, – sakė jis.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(58)
(3)
(55)

Komentarai (1)