Mokslininkai įrodė, kad egzistuoja ir pasyvus alkoholizmas: ką tai reiškia ir kodėl toks žalingas poveikis?  ()

Nesunku įsivaizduoti, kaip pasyvus rūkymas gali paveikti niekuo dėtą šalia rūkančiojo būnantį žmogų – ko gero, daugeliui iš mūsų teko įkvėpti tabako dūmų visiškai to nenorint. Tačiau tai nėra vienintelis žalingas įprotis, galintis daryti neigiamą įtaką kitiems: egzistuoja ir toks dalykas kaip pasyvus alkoholizmas, kurį kitaip dar būtų galima pavadinti antriniu alkoholizmu.

Kaip rašo sciencealert.com, šiuo atveju procesas nėra toks tiesioginis, mat nereiškia, kad vieno žmogaus vartojamas alkoholis atsidurs kito asmens kraujyje. Tačiau metams bėgant tampa vis aiškiau, kad pasyvus alkoholizmas yra rimta visuomenės sveikatos problema. O dabar Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas prilygino pasyvaus alkoholizmo poveikį pasyviam rūkymui.

Tyrimui buvo panaudoti 2015 metais Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos duomenys. Tyrimas parodė, kad kiekvienais metais vienas iš penkių JAV suaugusiųjų – paskaičiuojama, kad tai yra maždaug 53 milijonai žmonių – patiria žalą dėl to, kad girtauja kitas žmogus. Ši žala apima tokius dalykus kaip grasinimai ir priekabiavimas, kurie buvo paminėti dažniausiai, taip pat fizinę agresiją, vairavimą išgėrus ir netgi finansines ar šeimos problemas.

Be to, tyrimo autoriai nustatė, kad pasyvaus alkoholizmo našta nėra toks dalykas, kuris patiriamas vienodai. Labiausiai kenčia jauni žmonės (jaunesni nei 25-erių), o prieš metus iki šios apklausos maždaug 21 procentas moterų ir 23 procentai vyrų nurodė patyrę žalą dėl to, kad kažkas kitas vartoja alkoholį.

Vyrų atvejų šią žalą dažniausiai darydavo nepažįstamieji ar pašaliniai žmonės, ji pasireikšdavo sugadinta nuosavybe, vandalizmu ar fizine agresija. Tačiau moterų atveju geriantis dažniausiai būdavo šeimos narys, sukeliantis finansinių ar šeimos ir namų problemų.

Tyrimo autoriai daro išvadą, kad jų atradimai pagrindžia ankstesnį tyrimą, „užfiksavusį didelę riziką moterims, kurią kelia smarkiai girtaujantys jų namų ūkio nariai, dažniausiai vyrai, ir riziką vyrams, kurią kelia žmonės, nepriklausantys jų šeimai.

„Dar daugiau: mūsų atradimai sutampa su neseniai už Jungtinių Valstijų ribų surinktais duomenimis, kurie pabrėžia pavojingų girtaujančių vyrų artumo svarbą moterų tapimui aukomis“, – pridūrė tyrimo autoriai.

Rezultatai, paremti dviem 8750 suaugusiųjų telefoninėmis apklausomis, parodė, kad netgi tiems žmonėms, kurie vartojo alkoholį, tačiau smarkiai neišgėrinėjo, kilo daugiau nei dvigubai didesnė rizika patirti priekabiavimą, grasinimus ir su vairavimu susijusį pavojų, kurį kelią kitas alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Šiuo atveju smarkus išgėrinėjimas buvo apibūdinamas taip: jei vyras bent kartą per mėnesį vienu kartu išgeria penkis ar daugiau alkoholinių gėrimų, moteris – keturis ar daugiau alkoholinių gėrimų.

Daugelis mūsų žino, kad alkoholio vartojimą lydi sveikatos problemos – su jomis susiduria alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tačiau drauge su nauju straipsniu paskelbtame komentare Stokholmo Karolinska instituto gydytojas Svenas Andreassonas teigia, kad tai tėra dalis alkoholio daromo poveikio.

„Mokslininkams lyginant santykinį įvairių medžiagų poveikį jas vartojantiems ir aplinkiniams, alkoholis kol kas išsiskiria kaip ta medžiaga, kuri daro didžiausią žalą aplinkiniams“, – rašo S. Andreassonas.

„Jeigu vertintume pagal bendrą žalą, daromą tiek patiems alkoholio vartotojams, tiek aplinkiniams, alkoholio žala ir vėl yra didžiausia – didesnė nei tabako, heroino, kokaino ir kitų medžiagų“, – tęsia mokslininkas.

2015-aisiais Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir infekcijų centrai pranešė, kad 58 milijonai nerūkančiųjų vis tiek patiria pasyvaus rūkymo žalą. Tai maždaug toks pat kiekis žmonių, kaip ir patiriančių pasyvaus alkoholizmo žalą – pastarasis skaičius, panašu, yra nuvertinamas.

Tyrimo autoriai viliasi, kad situacija susiklostys taip pat, kaip ir pasyvaus rūkymo atveju: pasyvaus rūkymo tyrimai paskatino tvirtesnę rūkymo kontrolę, tad ir šis tyrimas turėtų paskatinti teisės aktus, sumažinsiančius naštą sveikatai, kurią sukelia alkoholis.

„Kalbant apie politines priemones, yra tvirtų įrodymų, kad mokesčiai sumažina ne tik per didelį alkoholio vartojimą, bet ir jo pasekmes, iš kurių vyraujanti yra pasyvus girtavimas“, – kitame lydinčiame komentare aiškina Timothy‘is Naimi, Bostono medicinos centro gydytojas.

„Neseniai federaliniai alkoholio mokesčiai buvo sumažinti, per pastaruosius 25 metus akcizo mokesčiai valstijose sumažėjo daugiau nei 30 procentų, atsižvelgiant į infliaciją, o dabartinės į biudžetą surenkamos pajamos sudaro tik kruopelytę su alkoholiu susijusių išlaidų“, – Jungtinių Valstijų situaciją apibūdina T. Naimi.

Tyrimas buvo paskelbtas „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“.

Aut. teisės: delfi.lt

(7)
(4)
(3)

Komentarai ()