Iš ypatingos vietos pavogtas 1000 metų senumo viduramžių varpas: bus galima patikrinti, ar prakeiksmas tikrai veikia  ()

Pasak legendos, ankstyvuosius viduramžius menantis varpas, esantis saloje viename iš Škotijos ežerų, užtraukia prakeikimą tiems, kas jį nukabina. Vietiniai dabar tikisi, kad atsiras proga patikrinti, ar užkeikimas vis dar veikia, juokauja „Live Science“.

Pranešama, kad praėjusio mėnesio pabaigoje buvo pavogtas bronzinis rankinis varpas, kuriam gali būti daugiau nei 1000 metų. Jis buvo paimtas iš nugriautos akmeninės koplyčios Šv. Finano saloje Loch Shieležere, tyvuliuojančiame Škotijos aukštumų Lochabero rajone – vietoje, kuri pasauliui turėtų būti atpažįstama iš „Hario Poterio“ filmų. Apie vagystę policijai pranešusi istorikų grupė „Moidart“ teigė, kad senovinis varpas pasižymėjo prakeiksmu, kuris krenta ant visų, paėmusių šį objektą iš salos.

„Tikiuosi, kad prakeikimas yra tikras“, – BBC sakė grupės atstovas.

Tačiau nepaisant prakeikimo, tai nėra pirmas kartas, kai vagis dingsta su varpu. Paskutinį kartą jis buvo pavogtas po jakobinų sukilimo Škotijos aukštumose, kai Charlesas Edwardas Stuartas, žinomas kaip Bonnie Prince Charlie, bandęs savo giminei sugrąžinti Britanijos karūną.

Po praūžusio sukilimo vienas britų kareivis nučiupo vartą kaip karo grobį, bet po gaudynių per visą Loch Shielą varpas buvo grąžintas.

„Vagis buvo gerai apkultas, o varpas sugrįžo į savo vietą“, – pranešime skelbia „Moidart istorijos grupė“.

Viduramžių varpas

Varpai viduramžių krikščionių bažnyčiose vaidino svarbų vaidmenį. Jie buvo naudojami gyventojų sukvietimui į pamaldas, o taip pat pranešti laiką tais laikais, kai niekas nešiojo laikrodžio. Taip pat manyta, kad varpų skambėjimas išvaro demonus.

„Moidart“ istorijos grupės narys Johnas Dye'as portalui „Live Science“ pasakojo, kad manoma, jog Šv. Finano koplyčios varpas yra daug senesnis nei patys XVI a. bažnyčios griuvėsiai – ir galbūt šv.Finanas pats tą varpą ten ir nugabeno.

Rankiniai varpai dažniausiai siejami su ankstyvaisiais Airijos vienuoliais misionieriais, kurie lankėsi Škotijoje. Manoma, kad Šv. Finano salos varpas gali būti datuojamas ankstyvųjų viduramžių laikais, ir kadaise buvo laikomas statinyje, kurio seniai nebėra, ir kurį „galbūt pakeitė dabartinis, pastatytas toje pačioje vietoje“, sako J.Dye’as.

Panašus varpas 2017 m. buvo pavogtas iš bažnyčios Pertšyro grafystėje Škotijos aukštumose, maždaug už 110 kilometrų nuo Loch Shielo. Gali būti, kad kolekcininkas pavogė Šv.Finano varpą dėl jo religinės ar istorinės svarbos – nes jis neturi didelės piniginės vertės, sakoma „Moidart istorijos grupės“ pranešime.

Vieniša sala

Negyvenama Šv.Finano sala, gėlų kalba vadinama „Eilean Fhianian“ yra maždaug už 180 metrų nuo Loch Shielo krantų ir buvo naudojama kaip krikščionių laidojimo vieta bent jau nuo ankstyvųjų viduramžių.

Saloje stovi XVI a. mūrinės bažnyčios, vadinamos Šv.Finano koplyčia, griuvėsiai. Teigiama, kad tai yra pirmieji Airijos šventojo, vėliau žinomo kaip Finano iš Lindisfarno, mirusio 661 m., namai Škotijoje.

Vėliau sala buvo naudojama kaip škotų vadų laidojimo vieta ir kaip krikščionių piligrimystės taškas. „Moidart istorijos grupė“ teigia, kad sala laidojimams tikriausiai buvo naudojama dar prieš krikščioniškąjį laikotarpį – ir kad kai kuriais atvejais saloje laidojama ir šiais laikais.

„Hario Poterio“ filmuose Loch Shielas rodomas kaip Juodasis ežeras, esanti Hogvartso burtininkų mokyklos apylinkėse.

„Moidart istorijos grupė“ teigia, kad nors Šv. Finano saloje kasmet apsilankydavo tik saujelė lankytojų, skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo – dėl didėjančio baidarių populiarumo.

Vagiui paimti varpą turėjo prireikti sunkių metalo karpymo žirklių, nes nuo 2017 m. reliktas buvo pritvirtintas sunkia, rankomis kalta bronzos grandine.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(1)
(2)
(-1)

Komentarai ()