Šiandien gimtadienį švenčia sėkmingiausia visų laikų kosmoso misija: jau 42 metai nenutrūkstama kosminė kelionė ir žinutė nežemiškoms civilizacijoms (Video)  ()

Šiandien gimtadienį švenčia sėkmingiausia visų laikų kosmoso misija – „Voyager“. Du prieš 42 metus į kosmosą iššauti zondai tarpžvaigždinėje erdvėje skries amžinai – net tada, kai nebebus nei Žemės, nei Saulės.

Zondai apekliavo Saulės sistemą, sužinodami daug apie jos pakraščius ir ten esančius kosminius kūnus, o dabar skrieja ten, kur žmonija dar niekada nebuvo.

Pirmieji tarpžvaigždiniai keliauninkai

„Voyager“ tikslas buvo ištirti Saulės sistemos pakraščius, Jupiterį ir Saturną, jų palydovus. Kai misija buvo pratęsta, „Voyager 2“ skriejo apžiūrėti Urano ir Neptūno. Tai vis dar yra vienintelis kartas, kai šias planetas aplankė kosmoso misijos.

„Voyager“ surinko daug informacijos apie Saulės sistemą, pirmieji nufotografavo Jupiterį ir Saturną, aptiko ugnikalnius Jupiterio palydove Ijo. Taip pat jų atsiųsti duomenys apie Saturno palydovą Titaną padėjo nustatyti, jog palydovas turi atmosferą. Titanas šiuo metu yra vienas pagrindinių taškų, kuriuose, manoma, gali egzistuoti nežemiška gyvybė.

2012 m. rugpjūčio mėn. „Voyager 1“ atsiuntė pirmuosius signalus iš už Saulės sistemos ribų, ir mokslininkai galėjo paskelbti, kad misija oficialiai tapo tarpžvaigždine. O praėjusių metų lapkritį Saulės sistemą paliko ir „Voyager 2“.

Saulės vėjai sukuria milžinišką burbulą, kuriame telpa visa Saulės sistema. Iki „Voyager 1“ paliekant burbulo ribas, visos kitos žmonijos misijos vyko tik jo viduje.

Beje, įdomu tai, kad prie šio pasiekimo prisidėjo lietuvių kilmės astrofizikos mokslo žvaigždė – Jonas Žmuidzinas. Jis, dar būdamas studentu, sukūrė technologiją, kurios dėka buvo galima apskaičiuoti, jog „Voyager 1“ jau paliko Saulės sistemą.

Mokslininkų avantiūros

„Voyager“ laikoma geriausiai išpopuliarinta kosmoso misija. Tačiau tai nebūtų atsitikę, jeigu mokslininkai nebūtų padarę dviejų labai svarbių dalykų, kurie neturėjo jokios mokslinės naudos, tačiau tapo neatsiejama kultūros dalimi.

Pirmasis – „Voyager“ auksinis diskas, kurį surinkti buvo pakviestas pats Carlas Saganas. Diske – žmonijos žinutė nežemiškoms civilizacijoms. Nuo rokenrolo dainų, iki pasisveikinimų įvairiomis kalbomis ir Žemės vaizdų.

Abu „Voyager“ turi po diską, grotuvą su instrukcijomis, kaip juos galima paklausyti. „Pagal skaičiavimus, apsukti kartą aplink [mūsų] galaktikos centrą zondams užtruks apie 225 mln. metų. Orbita po orbitos... Taip jie skries amžinai. Su laiku „Voyager“ taps tarsi ambasadoriais planetos, kuri juos į kosmosą išsiuntė prieš milijardus metų“, – viename interviu pasakojo misijos vadovas Edwardas Stone'as.

Antrasis – garsioji nuotrauka „The Pale Blue Dot“, kurioje Žemė nufotografuota per daugiau nei 6 mlrd. kilometrų. Mokslininkams padaryti šią nuotrauką kainavo daug papildomų lėšų ir laiko, tačiau tai buvo pirmasis kartais, kai Žemė parodyta kaip vos įžiūrima kosmoso dulkelė.

„Dar kartą pažiūrėkit į šį taškelį. Tai – mūsų namai. Visi, kuriuos kada mylėjote, žinojote ar girdėjote, kiekvienas žmogus, kuris kada egzistavo, savo gyvenimą nugyveno čia“, – taip garsiąją kalbą pradeda C. Saganas. Jį taip įkvėpė „The Pale Blue Dot“ nuotrauka, kad netrukus buvo išleista ir tokio paties pavadinimo C. Sagano autorinė knyga.

„Voyager“ dabartis ir ateitis

„Voyager“ zondai šiuo metu yra per šimtą kartų toliau negu Saulė. Nei kuris zondas artimiausius tūkstančius metų neturėtų pasiekti jokio kito kosminio kūno.

„Voyager“ zondai turi keletą veikiančių instrumentų, kuriais tiria Saulės magnetinio lauko stiprumą, sudėtį, energiją ir saulės vėjo kryptį, kitą kosminę spinduliuotę. Zondai kasdien atsiunčia duomenų, o mokslininkai jų „klausosi“ po 4–8 valandas.

Taigi misija, turėjusi trukti vos keletą metų, sėkmingai vyksta jau 42 metus. Pralenkti laiką mokslininkams pavyko naudojant technologijas, kurios buvo daug paprastesnės už tai, ką kiekvienas mūsų nešiojasi išmaniuose telefonuose.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Goda Raibytė

(36)
(0)
(36)

Komentarai ()

Susijusios žymos: