Stresas, kuris padeda ilgiau gyventi - mokslininkai ląstelėse aptiko ilgaamžiškumą lemiančias DNR struktūras  (7)

Žmonės nori ilgiau gyventi. Dar labiau žmonės nori ilgiau gyventi sveiki. Mokslininkai neseniai identifikavo naują stresinę struktūrą ląstelėse, kuri gali padėti pailginti gyvenimo trukmę.

Chromatinas - tai ląstelėse esanti medžiaga, sudaryta iš DNR, šiek tiek RNR ir baltymų. Pagrindiniai chromatino baltymai yra histonai. Paprastai tariant, DNR apsiveja histonus, sudarydama „karoliukų ant virvutės“ struktūrą, kuri ir yra chromatinas. Prie jo dar jungiasi kiti baltymai, sudarydami kur kas sudėtingesnius darinius. Enzimai skaito kažkur chromatino struktūroje užkoduotus genus ir juos išverčia baltymams. Taigi, kaip galite įsivaizduoti, chromatinas yra labai svarbus mūsų ląstelėms ir organizmui.

Chromatininis stresas apibūdina sąlygas, kuomet DNR nėra tvarkingai išsidėsčiusi šioje struktūroje. Tai gali nulemti, jog vieni genai bus aktyvuoti tada, kai turėtų būti aktyvuoti kiti. Šie pokyčiai gali būti nepageidaujami, tačiau, mokslininkų nuomone, juos galima panaudoti ir pozityviems tikslams.

Mokslininkai JAV atliko tyrimus su Saccharomyces cerevisiae mielėmis. Mielės yra labai paprasti organizmai, tačiau jos puikiai tinka tokiems tyrimams. Mokslininkai genetinės inžinerijos metodais modifikavo mieles, sumažindami jų histonų genų skaičių. Tyrėjai manė, kad tai sukels chromatino stresą, kuris sutrumpins mielių gyvenimą, tačiau įvyko priešingai - modifikuotos mielės gyveno ilgiau.

Reikės papildomų tyrimų, kurie galėtų paaiškinti, kodėl chromatininis stresas gali pailginti gyvenimo trukmę. Histonų genų sumažėjimas sukėlė chromatininį stresą, kuris pakeitė kai kurių genų išraišką, o prasidėjęs procesas kažkaip atvedė iki ilgesnio mielių gyvenimo.

Įdomu tai, kad žmogui senstant histonų baltymų mažėja. Mokslininkai anksčiau pabandė tai kompensuoti ir taip sugebėjo padidinti mielių gyvenimo trukmę. Dabar jie nuėjo visiškai priešingu keliu ir sumažino histonų genų kopijų skaičių, tačiau ir tai pailgino mielių gyvenimą. Patyrinėję giliau, mokslininkai pastebėjo, kad chromatininis stresas yra pastebimas ir kituose organizmuose, įskaitant pelių embrionų ląsteles, vaisines museles ir laboratorines kirmėles. Jei tie patys faktoriai veikia ir žmones, ateityje mokslininkai turės dar vieną prieigą, kaip įsiterpti į žmonių senėjimo procesą.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(12)
(2)
(10)

Komentarai (7)