Londono Tauerio bokšte – du paslaptingi skeletai: iš kur jie ten atsirado?  ()

Anglijos istorijai ypatingai svarbioje tvirtovėje, o taip pat dabar ir itin turistų mėgiamoje vietoje – Londono Taueryje – atsitiktinai atrasti du paslaptingi moters ir mergaitės skeletai. Įdomiausia tai, kad mokslininkai neaptiko visiškai jokių pėdsakų, kad velionės galėjo būti kalinės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Londono Taueris – arba dar kitaip vadinamas Tauerio bokštas – yra istorinė tvirtovė Londono senamiesčio rytinėje dalyje, Temzės kairiajame krante. Ši vieta yra geriausiai žinoma dėl savo požemių, kuriuose buvo nukirsdinami ir laidojami įvairūs karališkosios šeimos atstovai, praradę karaliaus malonę. Tarp šių nelaimėlių buvo Henriko VIII žmona Anne Boleyn, taip pat katalikų bažnyčios šventasis Thomas More'as.

Tvirtovė jau yra gana sena – apie 1000 metų amžiaus – tačiau didžiąją visų šių metų dalį tarp jos sienų netrūkdavo veiklos. Čia veikė koplyčios, užeigos, vyriausybinės įstaigos, taip pat namai, kuriuose gyveno šimtai žmonių, dirbusių, tvarkiusių tvirtovę.

Pirmas atradimas per pusę amžiaus

Mokslininkams šie du skeletai yra itin svarbūs ne tik dėl to, kai tai pirmasis toks atradimas per 50 metų – bet ir dėl to, kad tai pirmieji rasti skeletai, kurie, panašu, nemirė žiauria mirtimi. Mokslininkai nustatė, kad moteris greičiausiai mirė būdama 40 metų, tuo tarpu mergaitė – 7 metų.

Londono Tauerio kuratoriai teigia, kad šie skeletai neseniai buvo ekshumuoti iš tarpusavyje sujungtų kapinių, esančių Surakinto Šv. Petro (angl. Church of St. Peter ad Vincula) koplyčioje. Šie skeletai yra pirmieji čia rasti nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio – o taip pat pirmieji, kurių kaulus išanalizavo osteoarcheologai.

Detali analizė parodė, kad mergaitė ir moteris priklausė darbininkų klasei, tačiau gyveno gana patogiai. Istorinės tvirtovės kuratorius Alfredas Hawkinsas teigė, kad šis atradimas jiems priminė, jog Londono Taueris buvo vieta ne tik išdavikams ir karaliaus malonę praradusiai aukštuomenei. Jo teigimu, čia buvo laidojami ir darbininkų klasės žmonės, kurie gyveno tarp tvirtovės sienų.

„Kadangi tai pirmieji skeletai, rasti šioje vietoje per tokį ilgą laiko tarpą, jie mums rodo, kad ši vieta buvo gana paprasta. Šioje tvirtovėje žmonės gyveno apie 1000 metų ir turime prisiminti, kad čia buvo ne tik įvairiausi rūmai, tvirtovė ir kalėjimas, bet kad čia gyveno ir dirbo taip pat ir paprasti žmonės“ , – sakė A.Hawkinsas.

Atsitiktinis atradimas

A.Hawkinsas su savo kolegomis vaikštinėjo po tvirtovę ieškodami būdų, kaip ją paversti labiau prieinama neįgaliesiems su vežimėlias. Prie pagrindinio koplyčios įėjimo mokslininkai pastebėjo, kaip manoma, senesnės koplyčios griuvėsius. Šiek tiek giliau po žeme jie aptiko ir du skeletus, paguldytus vienas šalia kito.

Abu skeletai buvo paguldyti ant nugaros, o jų kojos buvo nukreiptos į rytus. A.Hawkinsas sako, kad krikščionybėje tai įprasta praktika. Taip pat pranešama, kad vyresnė moteris greičiausiai buvo palaidota karste, kadangi šalia buvo rasti karsto vinys, tuo tarpu mergaitė buvo įvyniota į drobę.

Mokslininkai sako, kad taip žmonės buvo laidojami vėlyvuosiuose viduramžiuose arba ankstyvaisiais Tiudorų laikais. Tai reiškia, kad moteris ir mergaitė čia buvo palaidota maždaug 1450-1550 metais – tarp Rožių karų ir Eduardo VI, Henriko VIII sūnaus, valdymo laikotarpio.

Kaulų analizė taip pat parodė, kad tiek mergaitė, tiek moteris prieš mirtį sirgo kažkokia liga – taip pat kad moteris greičiausiai kentė nuo chroniško nugaros skausmo. Ekspertai sako, kad nėra jokių pėdsakų, įrodančių, kad mergaitė ir moteris mirė žiauria mirtimi – pavyzdžiui, kad joms buvo nukirstos galvos ar panašiai. Visos surinktos užuominos mokslininkams sufleruoja, kad jos greičiausiai nepriklausė nei diduomenei, nei buvo kalinės – o paprasčiausiai čia dirbo.

Abeji palaikai buvo perlaidoti koplyčioje per specialią ceremoniją, kurią vedė Londono Tauerio kapelionas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(11)
(3)
(8)

Komentarai ()