Seniausia istorija pasaulyje - tūkstančių metų senumo medžioklės scenos verčia kitaip galvoti apie mūsų protėvius  ()

Indonezijoje atrastas seniausias iki šiol žinomas piešinys, kuriame vaizduojama medžioklė. Šis atradimas ne tik paankstino vaizduojamojo meno pradžią, bet ir pakeitė mūsų žinias apie žmogaus suvokimo gebėjimus ir kilmę, rašo „IFLScience“.

Šis urvo piešinys yra 43 900 metų senumo. Jame vaizduojamos būtybės, kurios yra pusiau žmonės, pusiau gyvūnai, su ietimis medžiojančios kiaules ir buivolus. Tokios figūros yra žinomos kaip „teriantropai“ (angl. therianthrope) – pats žodis yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „therion“, reiškiančio „žvėris“ ir „anthropos“, reiškiančio „žmogus“.

Žinoma, kai kuriems galėtų pasirodyt, kad tai eilinis urvo piešinys, tačiau mokslininkai sako, kad šis yra išskirtinis tuo, jog įrodo, kad to meto žmogus jau galėjo įsivaizduoti antgamtinių būtybių egzistavimą. Tai yra pirmieji tokio mąstymo įrodymai, kurie meta iššūkį ankstesniems įsitikinimams, kad moderni religinė kultūra prasidėjo Europoje.

„Šis atradimas parodo, kad į religinį panašų mąstymą (gebėjimą įsivaizduoti realiai neegzistuojančius objektus – teriantropus) jau turėjo pirmieji mūsų rūšies individai prieš 44 000 metų Indonezijoje – keletą tūkstantmečių prieš pasirodant pirmiesiems modernaus žmogaus piešiniams Europoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad būtent iš čia kilo modernios religijos kultūra“, – teigė archeologas ir Australijos žmonijos evoliucijos tyrimų centro (ARCHE) doktorantas Adamas Brummas.

Piešinio atradimas

Šis naujasis urvo piešinys 2017 metais buvo atrastas  kalkakmenio urve Indonezijoje, Sulvesio saloje, į rytus nuo Borneo. Šiame regione 2014 metais buvo rasti ir ankstyviausi – 40 000 metų senumo – „rankų piešiniai“: kai ant uolos buvo uždedama ranka, ji padengiama dažais, kol galiausiai lieka rankos siluetas. 

Pietryčių Azijoje rastas urvo piešinys yra didelis konkurentams menui, kuris buvo atrastas Europoje ir kurio amžius svyruoja nuo 35 000 iki 40 000 metų. Tai kelia iššūkį ir nuostatai, jog Europa buvo ta vieta, kurioje staiga prasidėjo visas žmonijos kūrybiškumas. Mokslininkai teigia, kad tikrai nėra tikėtina, jog lygiai toks pats urvų menas – o tuo labiau ir tuo pačiu metu – galėjo prasidėti skirtingose planetos pusėse.

„Mes linkę manyti, kad ne pats modernus žmogus, o jo protėviai įgijo tokį kūrybiškumą ir gebėjimą atvaizduoti sudėtingas figūras dar kažkur Afrikoje, prieš prasidedant migracijai į kitus žemynus“, – sako A.Brummas.

„Gali būti, kad toks menas anksčiau buvo gana dažnas, paplitęs įvairiose vietose, tačiau iki mūsų dienų išliko tik dviejose atokiose vietovėse“, – prideda archeologas.

Seniausias piešinys

Medžioklės scenoje vaizduojami mažiausiai aštuoni teriantropai, kurie medžioja šešis gyvūnus – dvi kiaules ir keturis buivolus. Viskas nupiešta tamsiai raudonu pigmentu. Iš pirmo žvilgsnio medžiotojai turi žmogaus kūnus, tačiau jų galvos yra pakeistos įvairiausių gyvūnų, paukščių ir roplių galvomis. Visi šie gyvūnai egzistuoja Sulavesio saloje. Įspūdinga tai, kad kai kurie medžiotojai vaizduojami rišantys savo laimikį virvėmis.

Remiantis mokslininkais, šis piešinys yra seniausias žinomas pasakojimas – ar istorija, pasakojama piešiniu. Jis suteikia mums daugiau žinių apie žmogaus gebėjimą įsivaizduoti antgamtiškų būtybių egzistavimą.

„Dabar galime daryti išvadą, kad į religinį panašus mąstymas, kuris leido žmonėms įsivaizduoti teriantropus ir kitas fantastines būtybes, kilo ne Europoje, bet kitoje vietoje ir daug anksčiau“, – sako A.Brummas.

Anot mokslininkų, tai reiškia, kad žmonėms yra būdingas „adaptyvus polinkis kurti istorijas ir jas pasakoti“. Anksčiau manėme, kad paleolito menas evoliucionavo iš primityvaus į sudėtingą prieš 35 000 metų, tačiau pagrindiniai pažangios meno kultūros komponentais egzistavo jau prieš 44 000 metų.

Parengta pagal „IFLScience“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(16)
(1)
(15)

Komentarai ()