Homo erectus ir Homo sapiens vienu metu ir vienoje vietoje? Kaip tai gali būti ir kaip tai paneigia populiarų evoliucijos mitą

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

liutauras.mituzas 2019-12-21 00:48
Homo erectus yra žymiai primityvesnis už neandartalietį. Todėl jeigu žmogus Homo sapiens su juo turėjo palikuonių tai kaip jie nesusimaišė? Pagal dabartinę teorija žmonės maišosi su kitais hominidais pav. su neandertaliečiais ir yra įtvirtinta maišymosi teorija. Jeigu pirmasis žmogus atsirado iš Homo erectus tai kaip jis sukūrė bendruomenę nesusimaišydamas ir galėjo funkcionuoti, nes jo tėvai Homo erectus, dėl nepakankamų kaktinės srities kalbinių sričių nemokėjo tinkamai kalbėti, o žmogui kuris nekalba arba kalba tik neartikuliuota kalba gresia didelis protinis atsilikimas kuris veda prie neišgyvenimo. Žmogus galėjo išgyventi minimalioje intelektinėje terpėje kurią pasiekė tik neandertaliečiai. Mokslas dabartiniu metu neatsakytu į šiuos klausimus, nes jie vienas kitą neigtų logikos prasme. O kaip iš tikro buvo? Homo erectus aplinkoje galėjo išgyventi tik neandertaliečiai, kuriems nereikėjo aukštos kultūros ir didelio intelekto, kurio reikia dabartiniam žmogui. Nuo susimaišymo žmones apsaugojo genotipai. Neandertalietis augo Homo erectus gentyse ir su jais nesikryžmino, buvo vaikai arba neandertaliečiai arba Homo erectus. Genotipų nesimaišymo teorija tvirtina tai, kad neandertalietė moteris turėdama palikuonių su Homo erectus vyrais pagimdydavo Homo erectus arba neandertaliečius vaikus, bet ne jų hibridus. Vėliau evoliucijos konkurencijos kovoje geriau išliko neandertaliečiai kurie nugalėjo archajinius Homo erectus žmones. Homo erectus buvo plokčiaveidis, neandertalietis smailiaveidis, bet jie vienas kito nesuprato ir neatskyrė kaip dabar žmonės neatskiria dabartinių genotipų. Šiuolaikinis žmogus Homo sapiens atsirado aukštos kultūros neandertaliečių gentyje, atsirado ne Afrikos bet dabartinės Kinijos teritorijoje. Jam reikėjo aukštesnės kultūros, nes Afrika kultūrine prasme buvo gerokai atsilikusi nuo Azijos. Genotipų evoliucija yra greitesnė negu maišymosi teorija kurią palaiko dabartiniai antropologai. Dabartinėje visuomenėje yra 7 genotipai kurie vienas kitą papildo savo elgesiu, nes laukinė gamta pakeista industrializacija, o kiekvienas dabartinis genotipas turi privalumų ir trūkumų reikalingų prisitaikymui. Jeigu Homo erectus turėjo mažesnes smegenis ir mažiau savybių negu dabartinis žmogus tai neandertaliečio vidutinės smegenys nesiskyrė nuo dabartinių genotipų dydžio. Savybėmis taip pat buvo vienodos. Septyni žmogaus genotipai savo smegenų tūriu ir mase nesiskiria, skiriasi jų smegenų sritys, vieni turi didesnes vienas sritis, kiti kitas. Skirtumai yra asmenybės savybėse ir bendravimo elgesyje. Homo erectus ir neandertaliečių visuomenė buvo ekstravertų, mažai bendraujantis žmogus tuomet neišgyventu, dabar galimi mažai bendraujantys žmonės. Pirmasi žmogus buvo didžiausias ekstravertas, vėliau ši savybė buvo pakeista stipria darbinė valia ir vaizduotės tikslais tinkančiais mažiau bendraujančiam žmogui. Išlikimas dėl bendravimo tapo nebeaktualus. Žmogaus veikimo terpė ir žmogaus darbinės sritys plečiasi, vis daugiau reikia intelekto savybių ir psichologinio ar emocinio prisitaikymo. Žmogaus smegenų didėjimas dėl organizmo sandaros yra ribotas, sekanti žmonių rūšis su tarpiniu genotipu turės kūno sandaros pakitimus, modernesnė kraujotaką ar kvėpavimo sistemą leisiančią turėti didesnes smegenis. Dabartinė moteris kada nors ateityje natūraliai pagimdys ar cezario operacijos būdu pagimdys DNR mutacijų būdu susirūkiusius naujo genotipo vaiką kuris turės didesnes smegenis su daugiau savybių ir patobulintą organizmo sandarą pritaikytą prie maisto pertekliaus, negu turi dabartiniai genotipai. Naujasis tarpinis genotipas lengvai pakeis dabartinius žmones sukurdamas naują aplinką kitai rūšiai. Bet tai bus labai negreitai. Žmonės kaip pitekantropai turės išnykti amžiams palikdami žemę. Gamtoje vyksta kaita taip vadinama evoliucija kurios mes nepajėgus sustabdyti. Evoliucionuoja visa gyvybė žemėje. Kadaise gyvenę dinozaurai (ropliai) dėl savo primityvesnių smegenų turėjo užleisti didesnes ir geriau veikiančias smegenis turintiems žinduoliams. Šaltinis: Tipu teorija.