Naujieji pomidorai idealiai tinka auginimui mieste ir netgi kosmose ()
Ūkininkai netrukus galės auginti kaip vynuoges kekėmis susibūrusius pomidorus ūkininkų sandėliuose, ant dangoraižių stogų ar net kosmose. Tai yra, jei nauji genetiškai modifikuoti vaisiai pasirodys tokie pat vaisingi, kaip ir pirmoji partija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindinis šio naujo tyrimo tikslas yra sukurti daugiau augalų, kuriuos būtų galima auginti miestuose ar kitose augalams auginti nelabai tinkamose aplinkose, sakė Cold Spring Harbor laboratorijos profesorius ir HHMI tyrėjas Zach Lippman, kuris vadovauja „miestietiškos žemdirbystės pomidorus“ sukūrusiai laboratorijai.
Šie nauji redaguotų genų pomidorų daigai nė iš tolo neprimena ilgų darže ar laukuose auginamų pomidorų stiebų. Ryškiausias jų bruožas – kompaktiškai susibūrę vaisiai, primenantys puokštę, kurioje rožės pakeistos prisirpusiais vyšniniais pomidorais. Be to, jie greitai bręsta ir sunokusių pomidorų derlių galima rinkti greičiau, nei po 40 dienų. Ir jei valgomi.
„Jų puiki nedidelė forma, skonis geras, bet, žinoma, visa tai priklauso nuo asmeninių preferencijų,“ sakė Lippmanas.
O svarbiausia, jie yra ekologiški.
„Tai rodo, kaip galime auginti produktus naujai, smarkiai nedraskydami žemės ir nepridėdami į mūsų upes ir upelius nubėgančių papildomų trąšų. Tai kartu padeda pamaitinti žmones vietoje auginamu maistu ir paliekant mažesnį anglies pėdsaką.“
Tai gera žinia visiems, kam kelia rūpestį klimato kaita. Anksčiau šiais metais JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) įspėjo, kad daugiau nei 500 milijonų žmonių gyvena žemėse, kurios degradavo dėl miškų kirtimo, kintančių orų ir dirvožemio nualinimo. Tikėtina, kad perkėlus dalį maisto produktų auginimo į miestus ir kitas vietoves, sulėtės perteklinis žemės naudojimas.
Miestų žemdirbystės sistemoms reikia kompaktiškų augalų, kuriuos galima patogiai išdėstyti erdvėse, pavyzdžiui, keliais aukštais sandėliuose ar tam pritaikytuose konteineriuose. Kad iš ribotos erdvės būtų galima gauti pakankamą derlių, miestų ūkiai gali veikti kiaurus metus kontroliuojamo klimato sąlygomis. Todėl naudingesni tie augalai, kuriuos galima greičiau užauginti ir nuimti derlių. Per metus nuimant ne po vieną derlių, gaunama daugiau maisto net ir labai mažoje erdvėje.
Lippmanas ir jo kolegos naujus pomidorus sukūrė, paderinę du genus, kontroliuojančius persijungimą į reprodukcinį augimą ir augalo dydį, „savęs genėjimo“ (SELF PRUNING – SP) ir SP5G genus. Gauti augalai greičiau nustoja augti ir greičiau pradeda žydėti ir megzti vaisius. Bet Lippmano laboratorija žinojo, kad seserinių SP genų smarkiai modifikuoti negalima, nes jei augalai bus dar mažesni, nukentės skonis arba derlingumas.
„Kai keičiamas augalo brendimas, kinta visa sistema, o toje sistemoje yra cukrūs, jų susidarymo vieta, tai yra lapai, ir jų pasiskirstymas, tai yra, į vaisius,“ paaiškino Lippmanas.
Ieškodama trečio žaidėjo, Lippmano komanda neseniai atrado geną SIER, kontroliuojantį stiebų ilgį. Panaudodami CRISPR genų redagavimo techniką, jie pakeitė SIER geną, ir kombinuodami ją su kitomis dviejų augimo genų mutacijomis, sukūrė trumpakočius ir itin kompaktiškus augalus.
Publikuotą naujausiuose Nature Biotechnology numeriuose techniką Lippmanas tobulina ir viliasi įkvėpti išbandyti ją su kitais vaisius vedančiais augalais, tarkime, kiviais. Lippmanas tikras, kad sumažinus augalus ir sutrumpinus derliaus nokimą, žemės ūkis gali pasiekti naujas aukštumas.
„Galiu pasakyti, kad NASA mokslininkai mūsų naujais pomidorais susidomėjo,“ sakė jis.
Nors pirmajame erdvėlaivyje į Marsą nuosavo ūkio veikiausiai nebus, astronautai savo daržininkavimo gebėjimus su urbanizuotais kosminiais pomidorais galėtų išbandyti.
phys.org