Gripo vakciną suleidus į auglį, imuninė sistema jį ima atakuoti: galingas įrankis kovoje su vėžiu  (1)

Bandymai su pelėmis parodė, kad imuninės sistemos atsakas į skiepus aktyvuoja ir jos gebėjimą naikinti piktybinius auglius.

Seniau didelį sujudimą buvo sukėlęs vėžio gydymas virusais. Daug virusų susprogdina užkrėstas ląsteles, kad galėtų užkrėsti kitas. Pakeitus virusus taip, kad jie augtų tik vėžinėse ląstelėse, nepaliesdami sveikų, būtų šaunu. Kai kurie preliminarūs bandymai buvo daug žadantys – didžiuliai augliai buvo beveik sunaikinti.

Bet rezultatai nebuvo nuoseklūs, ir neapsieita be komplikacijų. Imuninė sistema reaguodavo į virusą ir daugiau nei vieną kartą jo panaudoti nebuvo galima. O kai kuriuos auglius, panašu, susinaikino imuninė sistema, o ne virusas.

Tad, kai kurie tyrėjai savo dėmesį nukreipė į imuninį atsaką, sukeldami jį auglyje. Ir jie tai atlieka stulbinamai paprastu metodu: į auglį sušvirkšdami gripo vakciną. Todėl bandomos pelės be pagydymo nuo vėžio, dar būdavo ir paskiepijamos nuo gripo.

Imuninės sistemos aktyvinimas

Tai viena iš tų idėjų, kurios atrodo beprotiškos, tačiau tiek daug ankstesnių rezultatų rodė ją veikiant, kad tebuvo laiko klausimas, kada ją kas nors išbandys. Norint ją suprasti, reikia atsisakyti įsivaizdavimo, kad imuninė sistema yra visada išplitusi, sudaryta iš kraujo tėkmėje patruliuojančių ląstelių. Iš tiesų imuninės ląstelės telkiasi infekcijų (ar auglių) vietose, kur bendrauja tarpusavyje, organizuodamos ataką taip, kad sveik audiniai kuo mažiau nukentėtų.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, imuninė sistema negeba pašalinti auglio ląstelių ne tik dėl to, kad jos tokios panašios į sveikas. Tai vyksta ir dėl signalizavimo tinklo, apribojančio imuninę sistemą ir neleidžiančio pulti sveikų ląstelių. Nemažai pastaruoju metu sukurtų vaistų padeda nuleisti šiuos užtvarus, padėdami jų kūrėjams laimėti Nobelio premijas. Šie vaistai paverčia „šaltą“ imuninį atsaką, kuriame dominuoja išjungimo signalai, į „karštą“, galintį atakuoti auglį.

Bet ne visi jautrūs šiems vaistams, tad, kyla klausimas, ar yra kitų būdų paskatinti imuninę sistemą pulti auglį. Viena potenciali galimybė yra paprasčiausiai panaudoti tai, į ką imuninė sistema reaguoja: užkratą. Aukščiau paminėtas imuninis atsakas į auglius naikinančius virusus rodo, kad tai gali vykti. Kiti nukreipė į auglį nukreipė įvairius patogenus ir išsiaiškino, kad taip irgi sustiprinamas imuninis atsakas į auglį.

Norėdami patikrinti, ar kažkas panašaus galėtų vykti ir žmonėse, tyrėjai surinko duomenis apie daugiau nei 30 000 žmonių, gydomų nuo plaučių vėžio ir iš jų atsirinko tuos, kuriems buvo nustatyta gripo diagnozė. Atrodytų gripo ir vėžio kombinacija pacientams turėjo būti labai nelengva našta, tačiau jų mirtingumas buvo mažesnis, nei gripu nesirgusių pacientų.

Pelės į sceną

Detalesniems testams tyrėjai pasitelkė peles, ir su panaudojo melanomos ląsteles, kurios, persodinus į pelių plaučius, gali sukelti auglius. Tokios modelių sistemos dažnai pasiduoda gydymui, kuris žmonėms neveikia, tad, rezultatus reikėtų vertinti atitinkamai. Tačiau, kaip bebūtų, tai gali gerokai padėti suprasti imuninio atsako biologiją.

Melanomos ląstelių naudojimas yra informatyvus, nes šių ląstelių gripo virusas neužkrečia. Todėl tokia sistema padeda patikrinti, ar norint sukelti imuninės sistemos atsaką, turi būti užkrėstos pačios auglio ląstelės. Panašu, kad ne. Aktyvi gripo viruso infekcija sumažino melanomos ląstelių gebėjimą įsitvirtinti plaučiuose. Tačiau šis poveikis neapsiriboja infekcijos vieta, nes augliai neužkrėstame plautyje irgi buvo stabdomi. Panašus efektas buvo ir perkėlus krūties vėžio ląsteles į plaučius.

Visa tai patvirtina patogenų sukeliamą imuninės sistemos simuliaciją. Tokia stimuliacija sukelia bendrą imuninės sistemos aktyvizavimą, išvaduoja nuo aktyvumo apribojimų, kurie neleidžia pulti auglio ląstelių. Bet ar būtina tikra infekcija? Siekdami tai išsiaiškinti, tyrėjai panaudojo karščiu inaktyvuotus gripo virusus. Įprastai virusai kaitinami, kontroliuojant gyvo viruso sukeliamą efektą. Bet šiuo atveju buvo vykdomas kitoks eksperimentas, ir karščiu apdoroti virusai veikė taip pat efektyviai, kaip ir gyvi.

Tai nėra netikėta, nes vakcinose dažniausiai naudojami inaktyvuoti virusai ir imuninę sistemą jie kuo puikiausia stimuliuoja. Tai paskatino atlikti kitą eksperimentą ir patikrinti, gal veiktų ir vakcinos? Siekdami tai išsiaiškinti, mokslininkai įsigijo šių metų gripo vakcinos ir įšvirkštė į auglius. Ne tik sulėtėjo navikų augimas, bet pelės dar ir įgavo imunitetą gripui.

Keista, tačiau taip veikė ne visos gripo vakcinos. Kai kuriose vakcinose yra cheminių medžiagų, vadinamų adjuvantų, gerinančių imuninės sistemos atmintį, skatinančių ilgalaikio atsako į patogenus formavimąsi. Kai buvo naudojamos vakcinos, kuriose buvo vienos iš šių medžiagų, imuninė sistema nebuvo stimuliuojama riboti naviko augimą.

Tai rodo, kad svarbiau yra ne imuninės sistemos stimuliavimas, o jos paskatinimas reaguoti nedelsiant. Tačiau tai yra viens iš dalykų kurie turės būti išsiaiškinti tolesniais tyrimais. Reikės išsiaiškinti ir stimuliacijos vietos įtaką. Tarkime, vieno plaučio stimuliacija padidino imuninės sistemos veikimą abiejuose. Bet injekcija į raumenis nedavė jokio rezultato, ir ankstesni tos pačios komandos darbai parodė, kad stipri infekcija už plaučių ribų paskatino naviko augimą, nukreipdama imunines ląsteles kitur.

Bet visa tai gerai atitinka bendrą sutarimą, kad tinkamai mobilizuota imuninė sistema gali būti galingu kovos su vėžiu įrankiu. Ir, bent jau kai kuriais atvejais, tai gali atlikti gripo vakcina.

 

John Timmer
arstechnica.com

PNAS, 2019. DOI: 10.1073/pnas.1904022116About DOIs).

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(24)
(0)
(24)

Komentarai (1)