10 priežasčių, kodėl kasdien verta pasivaikščioti bent po 15 minučių  ()

Lengvas 30-ties minučių pasivaikščiojimas kasdien yra puikus būdas pagerinti sveikatą ir išlikti geros fizinės formos. Mažiausiai 15-likos minučių pasivaikščiojimas per dieną pagerina lankstumą, širdies ir kraujagyslių sveikatą, smegenų veiklą, sumažina diabeto ir osteoporozės riziką ir padeda sudeginti kalorijas.

Štai 10 priežasčių, dėl kurių verta vaikščioti kasdien:

1. Geresnis virškinimas ir mažesnė storosios žarnos vėžio rizika

Trumpas pasivaikščiojimas prieš pietus ar vakarienę pagerina metabolizmą ir pagreitina maisto suskaidymą. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Vaikščiojimas po valgio padeda skrandžio raumenims geriau suskaidyti maistą.

2010 m. atliktu tyrimu buvo palygintas daugiau nei 150 tūkst. vyrų ir moterų fizinis aktyvumas. Tyrėjai analizavo storosios žarnos vėžio diagnozių ir mirčių skaičių nuo 1998 iki 2006 m. Buvo nustatyta, kad tie, kurie kasdien sportavo bent 10 metų, turėjo mažesnę storosios žarnos vėžio riziką ir pasižymėjo geresnėmis fizinėmis bei psichinėmis funkcijomis.

2. Stiprina sąnarius, kaulus ir raumenis

Vaikščiojimas pagerina lankstumą, padidina kaulų tankį, o tai sumažina lūžių ir kaulų trapumo riziką. Taip pat vaikščiojimas yra puiki priemonė artrito prevencijai.

3. Gerina širdies sveikatą

Tyrimai parodė, kad kasdienis vaikščiojimas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, cholesterolio kiekį kraujyje ir sureguliuoti kraujospūdį. Vaikštant kraujas cirkuliuoja geriau, o dėl to pagerėja širdies ir kraujagyslių raumenų funkcija. Stipresnė širdis pumpuoja daugiau kraujo su kiekvienu širdies dūžiu, o tai sumažina padidėjusį širdies ritmą.

4. Gerina kasos darbą ir mažina diabeto riziką

Insulinas – tai kasoje gaminamas hormonas, padedantis reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir užkertantis kelią antrojo tipo diabetui.

Tyrimai parodė, kad mankšta pagerina insulino sekrecijos funkciją. Ėjimas gali būti veiksmingesnis diabeto prevencijai nei bėgimas. Diabeto prevencijos programos tyrimas, atliktas nuo 2009 iki 2013 m., parodė, kad žmonių, kurie kasdien vaikščiojo, gliukozės toleravimo testų rezultatai buvo geresni nei tų, kurie bėgiojo.

5. Gerina smegenų veiklą

2017 m. tyrimas, atliktas Naujosios Meksikos aukštumų universitete (NMAU), atskleidė, kad pasivaikščiojimo metu į smegenis per arterijas perduodamos šoko bangos, kurios padeda padidinti kraujo tiekimą į smegenis. Vaikštant pasisavinamos smegenų sveikatai reikalingos maistinės medžiagos ir deguonis, taip pat pašalinami medžiagų apykaitos atliekos ir toksinai.

Vaikščiojimas gali padėti sumažinti degeneracinių smegenų ligų riziką. 26 savaičių trukmės tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS One“, skelbė, kad vaikščiojimas padėjo žmonėms, kuriems diagnozuota ankstyva Alzheimerio liga, geriau mąstyti, atsiminti.

6. Pagerina regėjimą ir gali sumažinti akių ligų riziką

Tyrimai parodė, kad vaikščiojimas gali pagerinti akių sveikatą. Bandyme buvo tiriami 18 savanorių, kurie reguliariai vaikščiojo. Jų smegenų žievės dalis, apdorojanti vaizdinę informaciją, buvo geresnės būklės nei žmonių, užsiimančių aktyvesne veikla, pavyzdžiui, svorių kilnojimu.

7. Gerina psichinę sveikatą

Tyrimai parodė, kad reguliarus vaikščiojimas gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus. Klinikinė depresija yra viena labiausiai paplitusių depresijos formų, o ja sergant, pasveikimo tikimybė yra menka.

Mankšta – tai vienas iš šios būklės valdymo būdų. Vaikščiojimas stimuliuoja endorfinų, vieno iš laimės hormonų, gamybą. Šis hormomas slopina streso hormonų veikimą ir palengvina lengvą depresiją. Pasivaikščiojimas gryname ore yra puiki terapija psichinei sveikatai gerinti ir nerimui valdyti.

8. Padidina plaučių tūrį

Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo ligų tyrimų instituto duomenimis, reguliarūs 30 minučių pasivaikščiojimai padeda sustiprinti plaučius ir padidina jų tūrį. Tai palengvina kvėpavimą ir padidina deguonies tiekimą, dėl to pašalinama daugiau toksinų ir medžiagų apykaitos atliekų. Vaikščiojimas yra mažo poveikio aerobinis pratimas, padedantis palaikyti stiprią imuninę sistemą, saugančią kūną nuo bakterijų, sukeliančių plaučių ligas.

9. Palengvina nugaros skausmus

Bėgimas ir kitos aktyvesnės mankštos formos gali sustiprinti nugaros skausmus, o vaikščiojimas padeda pagerinti lankstumą ir sumažinti nugaros skausmus. 2004 m. „Spine Journal“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 30 minučių pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti nugaros skausmo intensyvumą nuo 10 iki 50 procentų.

10. Padeda palaikyti sveiką svorį

Ėjimas padeda kontroliuoti kūno svorį, sudegina kalorijas ir sumažina riebalų perteklių. Per 30 minučių pasivaikščiojimą galite sudeginti 90–200 kalorijų (atsižvelgiant į kūno svorį). Kartu su dietos pokyčiais, kasdienis vaikščiojimas gali būti veiksminga priemonė, padedanti numesti svorio.

Parengta pagal familylifegoals.com

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(6)
(1)
(5)

Komentarai ()