Susipažinkite su naujais kaimynais: prie artimiausios Saulei žvaigždės atrasta nauja „superžemė“ ()
2016 metais astronomai atrado galimai gyvybei tinkamą planetą, kurią pavadino Proksima b. Ji skrieja aplink Kentauro Proksimą (apie 4,2 šviesmečio nuo Žemės) – artimiausią mums žvaigždę neskaitant Saulės. Dabar mokslininkai užfiksavo dar vieną signalą, kuris, manoma, priklauso „superžemei“, skriejančiai aplink tą pačią žvaigždę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kentauro Proksima yra raudonoji nykštukė, kuri egzistuoja kartu su dvinare žvaigžde Kentauro Alfa AB – ir ši, kaip teigia CNN, yra daug ryškesnė už pačią Kentauro Proksimą. Abi žvaigždės yra Kentauro Alfoje – trečiojoje pagal ryškumą žvaigždžių sistemoje. Tuo tarpu pati sistema randama blankiame Kentauro žvaigždyne, kuris plika akimi nėra matomas.
Nauja planeta
Iš karto po to, kai buvo atrasta pirmoji aplink Kentauro Proksimą besisukanti gyvybei galimai tinkama planeta, mokslininkai iš karto ėmė spėlioti, ar toje pačioje sistemoje negali skrieti ir dar viena planeta. Tam, kad tai nustatytų, astronomai panaudojo Čilėje esantį teleskopų masyvą ir bandė atsekti šviesos signalus, kurie atkeliauja iš tos pusės, kurioje galimai yra dar neatrasta planeta.
Naujojo tyrimo rezultatus mokslininkai publikavo žurnale „Science Advances“. Čia rašoma, kad jie išanalizavo per daugiau nei 17 metų sukauptus radialinio greičio duomenis, gautus iš Kentauro Alfos – ir taip bandė nustatyti, ar šie signalai priklauso dar neatrastai planetai.
Radialinio greičio metodas remiasi gravitacija ir Doplerio efektu – kai šviesos šaltinio ryškumas padidėja arba sumažėja ir stebimi objektai arba keliauja link, arba tolsta vienas nuo kito.
Kai aplink žvaigždę skrieja planeta, iš tiesų pati žvaigždė nestovi vietoje. Iš tiesų ji dėl planetų traukos juda mažais apskritimais. Šie judesiai keičia žvaigždės skleidžiamos šviesos bangos ilgį ir nukreipia ją raudono arba mėlyno spektro link – priklausomai nuo to, kur yra planeta. Šių bangų fiksavimas padeda mokslininkams lengviau nuspėti, kur gali slėptis planeta.
Tiesa, atlikdami tyrimą, mokslininkai neatmetė galimybės, kad jų užfiksuotus signalus galėjo skleisti pačios žvaigždės magnetinis laukas – tačiau kadangi šie signalai atsirado per 1900 dienų periodą, tai buvo stiprus ženklas, kad planeta iš tiesų gali egzistuoti.
„Net ir artimiausia ir labai daug tyrinėjama planetų sistema gali turėti dar daugybę paslapčių bei siurprizų. Kentauro Proksimos sistema yra daug sudėtingesnė, nei manėme – tad nežinome, kiek dar dalykų joje atrasime“, – teigia tyrimo autorius ir Kretos universiteto fizikas Fabio Del Sordo.
Susipažinkite su naujais kaimynais
Ilgas tyrimas nenuėjo veltui – kadangi galiausiai buvo atrasta planeta, pavadinta Proksima c – ir kaip teigia mokslininkai, tai greičiausiai yra į mūsų Žemę panaši planeta, tik daug didesnė. Mokslininkai spėja, kad ji aplink Kentauro Proksimą apskrieja per maždaug 5,2 Žemės metų.
Proksima b yra 1,3 karto didesnė už Žemę ir apskrieja aplink savo žvaigždę per 11,2 dienos. Ši planeta yra labai arti žvaigždės – atstumas tarp jų sudaro vos 5 proc. atstumo tarp Žemės ir Saulės. CNN teigia, kad Proksima b yra arčiau Kentauro Alfos nei Merkurijus yra prie Saulės. Nepaisant to, planetoje gali egzistuoti skystas vanduo – kadangi ši žvaigždė yra šaltesnė ir blankesnė už Saulę.
Bet nors Proksima b ir patenka į tą savo žvaigždės zoną, kurioje galėtų egzistuoti gyvybė, tai nereiškia, kad ji iš tiesų yra gyvenama. Visų pirma, ultravioletiniai spinduliai ir žvaigždės pliūpsniai čia yra 100 kartų stipresni nei Žemėje, ir spinduliuotė čia galėjo išnaikinti tokius gyvybei svarbius elementus kaip deguonis, vandenilis ir azotas.
Tuo tarpu naujai atrasta planeta labai intriguoja mokslininkus, kadangi ateityje ji galėtų suteikti mums nemažai informacijos apie tai, kaip mažos masės žvaigždės formuojasi aplink mažos masės žvaigždes. Ir būtent ši planeta, kaip teigia ekspertai, visiškai keičia „superžemių“ formavimosi teorijas.
Ši planeta yra už taip vadinamos sistemos „sniego linijos“ – kas reiškia, kad jei planetoje egzistuoja vanduo, jis bus užšalęs.
„Superžemės“ dažniausiai susiformuoja netoli šios sniego linijos – bet ne už jos, kaip yra Proksimos c atveju. „Superžemės“ atradimas už sniego linijos meta didelį iššūkį visiems mūsų turimiems modeliams, kuriuose teigiama, kad sniego linija yra pati geriausia vieta formuotis į mūsų Žemę panašioms planetoms dėl čia esančių kietų, iš ledo sudarytų medžiagų sankaupos“, – sako vienas iš tyrimo autorių Mario Damasso.
„Šiaip niekas netruko Proksimai c egzistuoti ten, kur ji egzistuoja – bet visas jos formavimosi procesas ir evoliucija reikalauja daug detalesnio ir gilesnio tyrimo“, – patikslina mokslininkas.
Europos kosmoso agentūros GAIA teleskopu, skriejančiu kosmose nuo 2013 metų, šiuo metu yra kuriamas trimatis mūsų galaktikos vaizdas, kuris galbūt padės mokslininkams gauti daugiau informacijos apie apie šią neseniai atrastą planetą.
Parengta pagal CNN.
